„Nepaisant agresyvaus darbo užmokesčio augimo, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis vis dar atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio, bet ir nuo kaimyninių šalių – Latvijoje uždirbama 1/8 daugiau, Estijoje – apie 30 proc. daugiau“, – portalui tv3.lt aiškino DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims J. Rojaka.
Pasak ekonomistės, kalbant apie vidutinį pensijos dydį Baltijos šalyse, Lietuvoje reikalai atrodo dar prastesni.
„Man įstrigo, kad darbo užmokesčio ir pensijų augimas prasilenkia per paskutinę išrinktosios valdžios kadenciją 4,5 karto.
Estija pamalonino savo senjorus per tą patį laikotarpį 17,5 procento, kai jų algos paaugo 22 procentais. Proporcija tarp pensijos ir algos dydžio yra panašios, nors Lietuvoje vis tiek mažiausia – 33,6 procento, o Estijoje – 35,5 procento.
Tiesa, reikia turėti mintyje, kad Estijoje algų vokeliuose yra mažiau, tad realybėje skirtumas Lietuvoje yra dar didesnis“, – komentavo J. Rojaka.
Jei gyventume tiek, kiek kiti europiečiai, tai...
DNB banko vyriausioji ekonomistė J. Rojaka tikino, kad Lietuvoje darbo užmokestis auga greičiau negu pensijos dėl įvairių priežasčių.
„Tendencijos nesutampa, bet kodėl jos nesutampa? Nesutampa ne tik dėl valstybės vadovų nenoro kažką sutvarkyti, bet ir dėl to, kad mūsų dirbančiųjų skaičiaus augimas pamažu, pamažu lėtėja, nepaisant to, kad pastaruoju metu keletą metų iš eilės tas skaičius augo. [...]
Mes susiduriame su keliais ypatingais veiksniais, tai yra didelė emigracija, vis dar neleidžianti spręsti mūsų socialinių problemų, struktūrinių reformų nebuvimas, nes per paskutinius kelerius metus buvo daug šnekama apie pertvarką, bet tai buvo tik higieniniai pokyčiai“, – aiškino finansų ekspertė.
Pasak J. Rojakos, pensijų augimo Lietuvoje rodikliai rodo, jog senatvės pensija kiekvienas gyventojas turėtų rūpintis, tik pradėjęs dirbti.
„Šie rodikliai rodo, kad mums, patiems gyventojams, reikia rūpintis savo senatve, nes tikrai nei valdžia, nei dabartinė demografinė situacija, nei tas šūkis „Grįžkite į Lietuva, Lietuva – naujoji Airija“ net kurį laiką nepagelbės, nebent Didžioji Britanija labai smarkiai leistų apriboti imigraciją ir kitos šalys kitaip žvelgtų į tą problemą.
Reikia patiems kiek įmanoma anksčiau galvoti apie savo pensiją – ar tai būtų kaupimas pensijų pakopose, ar tai būtų papildomos investicijos pagal galimybes“, – komentavo ekonomistė.
Ką šiuo klausimu galėtų nuveikti valstybė? J. Rojakos manymu, būtina mažiau riboti darbo rinką.
„Reikia atlaisvinti darbo rinką, kad suktųsi tas ratas, nes dabar dirbančiųjų skaičius nedidėja sparčiau dėl to, kad darbdaviai yra apriboti, jie nenori prisiimti atsakomybės, nenori priimti į darbą vyresnio amžiaus, tai yra priešpensinio amžiaus žmonių, nes reikia mokėti labai dideles išmokas. Tokiu būdu net ir pensininkai neturi galimybių užsidirbti papildomų pinigų“, – aiškino ekonomistė.
„Mums dar šiek tiek gelbsti tai, kad mūsų gyvenimo trukmė yra trumpesnė negu kitų Europos valstybių gyventojų. Iš tiesų, kaip bebūtų graudu, jeigu mūsų gyvenimo trukmė būtų kaip kitų Europos šalių gyventojų, tai aš įsivaizduoju, kad pensijos neužtektų net ir komunaliniams mokesčiams sumokėti“, – pridūrė J. Rojaka.
