baltijos šalys

Baltijos šalių saugumas nėra tarp dešimties svarbiausių naujosios JAV prezidento administracijos darbotvarkės klausimų, teigia gynybos ekspertas iš JAV Samuelis Gardineris. „Baltijos šalys turi priežastį būti sunerimusios dėl to, kas vyksta Vašingtone“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė amerikietis.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

Baltijos šalims gali pavykti atsilaikyti hibridinio karo su Rusija atveju, tačiau net ir su dabartine NATO pagalba pralaimėtų konvencinę kovą, paskelbė Jungtinėse Valstijose įsikūręs tarptautinis analitinis centras „RAND“. Tokį tyrimą jis paskelbė kai kuriems analitikams teigiant, jog Lietuva, Latvija ir Estija gali būti kitas Rusijos taikinys po jos veiksmų Ukrainoje.

Lygiai prieš mėnesį nublanko Europos siaubu tapęs Jungtinės Karalystės BREXIT pasirinkimas. Tądien galingiausios pasaulio valstybės ir „pasaulio policininkės“ JAV prezidentu oficialiai tapo Donaldas Trumpas. Milijardierius verslininkas, žadantis Ameriką vėl padaryti didžią, žymi naują erą. Dabar svarbi tik jo tiesa. Kad ir ką galvotų visas likęs pasaulis.

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas atvyko į Europą pirmąkart dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Jo tenykščiai kolegos nerimauja, kad prezidentas Trumpas iš naujo spręs dėl JAV įsipareigojimų NATO. Per rinkimų kampaniją ponas Trumpas vadino NATO „atgyvenusia“ ir kėlė klausimą dėl jos naudos JAV nacionaliniam saugumui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija veikiausiai nekeis planų sustiprinti NATO buvimą Baltijos šalyse, pareiškė Rusijos ambasadorius prie Aljanso Aleksandras Gruško. „Tęsiasi keturių vadinamųjų bataliono grupių organizacija Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, tęsiasi priešraketinės gynybos planų vykdymas, tęsiasi naujų vadaviečių organizacija – rytiniame (NATO) sparne jau suformuotos aštuonios.

Įtempta geopolitinė situacija Europos Sąjungoje dėl „Brexit“, pabėgėlių krizės ir saugumo klausimų gali po 2020 metų sumažinti europinę paramą milijardinės vertės geležinkelio projektui „Rail Baltica“, mano bendros Baltijos šalių įmonės valdybos pirmininkė. Baibos Rubesos teigimu, jeigu paaiškėtų, kad ES ateityje neskirs 85 proc. paramos, Baltijos šalys turėtų rasti būdų užtikrinti projekto tęstinumą. Kita vertus, anot jos, nereikėtų baimintis, kad projektas nutrūks.

Lietuvos Vyriausybė pritarė trijų Baltijos šalių susitarimui dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtina, kad nesutarimų dėl projekto nebeliko. „Jeigu bus pasirašyta, tai bus sutarta dėl terminų, dėl svarbos, dėl krypties, dėl Vilniaus ir Kauno jungties ir finansavimo gavimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Tarp Baltijos šalių daugiausiai viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose pernai apsilankiusiųjų turistų buvo Lietuvoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai viešbučiuose per dešimt 2016 metų mėnesių praleido 7,1 mln. naktų - 7,3 proc. daugiau nei 2015 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 9,8 proc. iki 3,3 mln., vietos turistų - 5,2 proc. iki 3,8 milijono.

Trijų Baltijos šalių dujų operatorės kurs netiesioginį pajėgumų paskirstymo modelį, kuris taps pirmuoju žingsniu, kuriant bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų rinką. Lietuvos bendrovė „Amber Grid“ pranešė pasirašiusi susitarimą su Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“. „Artimiausiu metu ketinama įgyvendinti susietų arba netiesioginių pajėgumų modelį Baltijos šalyse.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, pagal vidutinį vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.

Lietuva atsidūrė tarp inovatyviausių pasaulio ekonomikų. Maža to, kad pagal vieną reitingą lenkiame Baltijos šalis, kitame esame pirmi tarp besivystančių valstybių. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mato sričių, kur Lietuva dar galėtų pasitempti. „Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje.

2017 metai NATO oro policijos naikintuvams Baltijos šalyse išlieka ramūs. Šią savaitę jie nė karto nekilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lydėti Rusijos karinių orlaivių, skrendančių virš Baltijos jūros, NATO naikintuvai nebuvo keliami ir paskutinę šventinę praėjusių metų savaitę. Pernai oro policijos naikintuvai rusų karinių orlaivių lydėti nekilo iki sausio 18 dienos. NATO Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir ir Estijos.

Jungtinių Tautų organizacijos skelbiamais duomenimis, geografinis Baltijos valstybių statusas nėra toks, kokį jį įsivaizduoja dauguma lietuvių ir ne tik. Pasirodo, priešingai nei Baltarusija, Lenkija, Čekija, Rusija, Bulgarija, Vengrija, Moldova, Rumunija ir Slovakija, Baltijos šalys nepriklauso Rytų Europai. Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra perkeltos į naują geografinę kategoriją, vadinamą Šiaurės Europa.

Vokietijos šiauriniame Brėmenhafeno uoste penktadienį pradėta iškrauti dešimtis tankų, savaeigių haubicų ir kitokių karinių mašinų, atplukdytų iš Jungtinių Valstijų ir siunčiamų į Lenkiją bei Baltijos šalis, pranešė Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC. Pranešime sakoma, kad ši amerikiečių tankų brigados perkėlimo į Europą operacija yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos.

  Šią savaitę NATO Baltijos šalių oro policijos misijos vykdymą iš aviacijos bazės Šiauliuose perims Nyderlandų kariai su keturiais naikintuvais „F-16“, pranešė Aljansas.   Jie pakeis pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje budėjusius Prancūzijos karius.

Kalbėdamas apie energetikos problemas Kaliningrade, V. Putinas pasiskundė, kad regionui „šiokių tokių sunkumų“ kelia Baltijos šalys. Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo, kuriam taip pat priklauso Baltarusija ir Rusija, sukels Karaliaučiaus srities aprūpinimo elektra problemų, tačiau jas tikimasi sėkmingai išspręsti. Jis pabrėžė, jog šis klausimas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Taline susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai nemano, kad 2017 metais pagerės NATO ir Rusijos santykiai. Kaip jie sakė ketvirtadienį per Estijos televiziją, „santykių pagerėjimo tarp Rusijos ir NATO tikėtis neverta, o darbai bus tęsiami pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą“. Anot Latvijos gynybos ministro Raimondo Bergmanio, kurio šalies atstovai praėjusią savaitę surengė derybas su Rusijos kariškiais, „iš Rusijos pusės įvyko tik ekspertų derybos, ne...

Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“. Šiemet orai – dar blogesni. Kai kurie dalykai nepasikeitė. Kitaip negu visos kitos konferencijos, susitikimas „Chateau Bela“ būna mažas, jame dalyvauja tik kelios dešimtys žmonių, o daugelis jų pažįsta vieni kitus ne vienerius metus arba dešimtmečius.

Jis vėl tai padarė. Kremliaus vadovas ką tik pergabeno pažangesnes raketas į labiausiai į vakarus nutolusią Rusijos teritoriją tam, kad galėtų kontroliuoti Baltijos jūros regioną. Maskva pranešė, kad Kaliningrade nuo šiol yra S-400 oro gynybos sistemos, kurios gali numušti lėktuvus ir raketas, skriejančius net didesniu nei 400 kilometrų atstumu. Šis manevras reiškia, kad Kremlius įgyja tam tikrą kontrolę Baltijos jūros, Lenkijos ir Baltijos respublikų teritorijoje.

Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovos apimtis šiemet išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų. Šių metų sausį-spalį Klaipėdos uoste perkrauta 366,7 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 12,8 proc. daugiau nei 2015 metų tą patį laikotarpį (325 tūkst. TEU), pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus ūgtelėjo 6,5 proc. iki 314,3 tūkst., Talino - smuko 4,9 proc. iki 167,8 tūkst., Liepojos - sumažėjo 35,6 proc. iki 1937 vienetų.

Praėjusi savaitė Baltijos šalyse budintiems NATO naikintuvams buvo rami. NATO naikintuvai nebuvo keliami atpažinti ir lydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Paprastai to daryti Aljanso naikintuvai kyla kelis kartus per savaitę. NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP tarp Baltijos valstybių. Tam įtakos turi didžiulis nedarbas, kurį įmanoma įveikti tik per sparčiai nekeliant atlyginimų. Visgi mokesčių efektyvumo prasme Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vyksta į Kopenhagą atstovauti Lietuvai Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime. Jo metu planuojama aptarti svarbiausius regioninio bendradarbiavimo klausimus. Ministrai taip pat planuoja diskutuoti apie bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse, aptarti saugumo padėtį regione ir NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje metu priimtų sprendimų įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

NATO šalys atmetė siūlymą neleisti karo lėktuvams skraidyti virš Baltijos jūros neįjungus atsakiklių, nors, rusų lėktuvai skraido su įjungtais atsakikliais, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Mūsų partneriai NATO (aljsane) siūlymą atmetė. Be to jie pasakė, kad atmeta Putino siūlymą. Putinas čia ne prie ko. Jie atmeta (Sauli) Niinisto (Sauli Nynistės), Suomijos Respublikos prezidento, siūlymą“, – kalbėjo V.Putinas Sočyje, kur vyksta diskusijų klubo „Valdai“ plenarinė sesija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį ramino Baltijos šalis sakydamas, jog Aljansui svarbiausia yra atgrasyti, o ne kopijuoti Rusijos veiksmus, vėl kylant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos karinio aktyvumo Baltijos jūros regione. Susitikime NATO būstinėje Briuselyje su Baltijos šalių žurnalistais Aljanso vadovais prisiminė Šaltojo karo laikus, kai nervų karas su Rusija taip pat siekė aukščiausią tašką. „Svarbiausia yra atgrasymas, svarbiausia yra NATO vienybė.

NATO daro pažangą, formuodama batalionus, kuriuos ruošiamasi dislokuoti rytinių sąjungininkių, nerimaujančių dėl griežtėjančio Rusijos tono, teritorijose, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jeigu Rusija pamėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai vieną kartą kilo lydėti virš Baltijos jūros skrendančių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Spalio 17 dieną NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį skridusį orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, buvo su įjungtu atsakikliu.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai nepatenkinti atlyginimais yra lietuviai. Jų per pastaruosius tris metus padaugė, kai kitur sumažėjo.  Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad atlyginimai netenkina 80 proc. Lietuvos, 60 proc. – Latvijos, 65 proc. – Estijos gyventojų, teigiama bendrovės „CV-Online Latvia“ pranešime.

Nuo Ukrainos krizės pradžios Baltijos šalių užsakymų naujai gynybinei technikai padvigubėjo ir per kitus dvejus metus išaugs dar du kartus, rodo ketvirtadienį tyrimų bendrovės „IHS Markit“ paskelbti duomenys. Latvija, Lietuva ir Estija padidino savo išlaidas naujos gynybinės technikos įsigijimui nuo 210 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 390 mln. JAV dolerių 2016-aisiais. Iki 2018 metų šios trys šalys kartu naujai įrangai turėtų išleisti maždaug po 670 mln. JAV dolerių per metus.

Trijų Baltijos šalių bendros europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonės „RB Rail“ vadovė pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. „Mes privalome skubiai sukurti stiprią organizaciją visam šiam procesui valdyti. Tai užtruktų kelis mėnesius“, – Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė Baiba Rubesa.

Trijose Baltijos šalyse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būstas brango labiausiai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausias ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje būsto kainos balandį-birželį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais, padidėjo 3,1 proc., Latvijoje - 6,6 procento. Per metus - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,4 proc., Latvijoje - 10,3 proc., Estijoje - 1,8 procento.

Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę kilo atpažinti ir palydėti septynių virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Daugiausiai tai buvo transporto ir žvalgybos orlaiviai, skridę be įjungtų automatinių atsakiklių. Rusija prieš porą mėnesių pranešė pakvietusi NATO ekspertus į Maskvą tartis dėl galimybės Baltijos jūros regione visiems kariniams orlaiviams skraidyti su įjungtais atsakikliais.

Anglų kalbos mokymasis tarp Lietuvos moksleivių paplitęs tiek pat, kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Pagal rusų kalbos mokymąsi Baltijos šalys smarkiai lenkia kitas Europos valstybes. Šiuos duomenis artėjant Europos kalbų dienai paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas. Viduriniame ugdyme Lietuvoje anglų kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, rusų kalbos - maždaug du iš trijų, panašiai tiek, kiek Latvijoje (60 proc.) ir Estijoje (65 proc.

Atlyginimai Lietuvoje 2016-2017 metais augs sparčiausiai Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB Latvijos padalinio ekspertai. Tačiau, anot jų, atlyginimai Lietuvoje ir Latvijoje dar negreitai pasieks Estijos lygį. „Kol kas sunku prognozuoti, kada atlyginimai Latvijoje ir Lietuvoje gali pasiekti jų lygį Estijoje. Tai – tikrai ne 2-3 metų perspektyva. Kita vertus, atlyginimams pasiekus tam tikrą lygį, gali įvykti gyventojų migracijos tendencijos lūžis.

Atlyginimai ir pensijos Lietuvoje išlieka mažiausi Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinė statistikos duomenys. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje - 14 proc. kuklesnis nei Latvijoje ir 38 proc. menkesnis nei Estijoje. Lietuvos senatvės pensininkams mokama 13,5 proc. mažiau nei Latvijos ir beveik 35 proc. mažiau nei Estijos.

Lenkijos diplomatas penktadienį pareiškė, kad lenkų tautinės mažumos situacija Lietuvoje blogesnė nei Baltarusijoje, ir dėl neišspręstų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus pavadino įžeidžiančiais. „Turime paaiškinti Lenkijos kariams, kad jie turi remti Baltijos šalis. Ir tai sudėtinga, nes turime problemų su lenkų mažuma Lietuvoje.

Trijų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad politikai privalo rimtai atsižvelgti į kai kurių piliečių nusivylimą Europos Sąjunga (ES) ir imtis ryžtingų veiksmų geriau atstovauti žmonių interesams.

Su gyventojų mažėjimu kovojančioms Baltijos šalims itin svarbu skatinti gimstamumą. Tačiau kol Latvijoje ir Estijoje tendencijos džiugios, Lietuvoje gimstamumas mažėja. Visose trijose Baltijos šalyse pirmąją šių metų pusę fiksuotas neigiamas gyventojų prieaugis, bet padėtis Estijoje buvo šiek tiek geresnė negu Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln., Latvijoje – 1,97 mln., o Estijoje – 1,3 mln. žmonių.

Trijų Baltijos šalių ir Europos Komisijos atstovai trečiadienį Briuselyje tęsia derybas dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ finansavimo schemos. Lietuvos atstovas tikisi, kad šalims pavyks susitarti, kaip bus vykdomi viešieji pirkimai. Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS teigė, kad stebėtojų tarybos posėdyje tikisi rasti bendrą sutarimą, kaip šalys įgyvendins projektavimo ir rangos konkursus.

Kadenciją baigiančio Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno antradienio vizitą Rygoje ekspertai vertina ir kaip siekį nuraminti Baltijos valstybes po kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimų, ir kaip galimą žinutę Rusijai.

Rygoje susitikę Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių vadovai antradienį sutarė stiprinti ryšius gynybos srityje. JAV viceprezidento ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų deklaracijoje teigiama, kad gilesnis bendradarbiavimas yra būtinas reaguojant į neprognozuojamą saugumo aplinką. „(...) Jungtinės Valstijos, Estija, Latvija ir Lietuva ketina sustiprinti ir pagilinti mūsų gynybos bendradarbiavimą užtikrinant regioninį saugumą“, - sakoma dokumente.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Rygoje susitiks su kadenciją baigiančiu Jungtinių Valstijų viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenas) aptarti saugumo situaciją regione. Latvijos sostinėje „bus aptarta, kokiomis priemonėmis ir forma JAV galėtų prisidėti atremiant Baltijos šalims kylančias grėsmes“, pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė prieš Baltijos šalis gali būti panaudota nekonvenciniu būdu, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai šalies vadovė sakė prieš antradienį Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančią konferenciją apie Astravo AE keliamas geopolitinės ir branduolinės saugos Europai pasėkmes.

NATO oro policijos misijos vykdymą Baltijos šalyse nuo rugsėjo perims Prancūzija ir Vokietija, BNS pranešė Krašto apsaugos ministerija. Prancūzų kontingentas su naikintuvais „Mirage“ pakeis šiuo metu Šiaulių Aviacijos bazėje budinčius portugalus.

Pietų Korėjos technologijų milžinė LG nusprendė nutraukti mobiliųjų telefonų tiekimą į Baltijos šalių rinką. Tačiau LG gaminamos kitų kategorijų elektronikos prekės ir toliau bus tiekiamos, pranešė technologijų naujienų portalas „Geenius“. Pasak LG pasaulinės komunikacijos skyriaus vadovo Keno Hongo (Keno Hono), sprendimas nutraukti prekybą mobiliaisiais telefonais Baltijos šalyse numatytas LG strategijoje, kuria įmonė siekia stiprinti savo pozicijas Europos regione.