Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė. Pavyzdžiui, kasininkas Estijoje uždirba 488 eur, Lietuvoje – 377 Eur, o Latvijoje – 358 Eur. Itin ryškus skirtumas gydytojų atlyginimuose: Estijoje – 1485 Eur, Lietuvoje – 833 Eur, o Latvijoje – 574 Eur.
Daugiau palyginimų žemiau esančioje lentelėje. Pateikiamas vidutinis neto atlyginimas. Tikslus atlyginimo dydis priklauso nuo priedų, vietovės ir daugelio kitų faktorių.
Pasak „CV–Online“marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, norėtųsi pasakyti, kad atlyginimai Lietuvoje, bent jau kai kuriose srityse, yra panašūs pvz. į Skandinavijos šalių atlyginimus, bet taip nėra.
„Jei Lietuvos atlyginimus lygintume su Latvijos ar Balkanų šalimis, tuomet atlyginimai būtų gan panašūs, bet palyginus su Skandinavijos šalimis, Vokietija ar Jungtine Karalyste, atlyginimų skirtumai kelis kartus didesni. Na, nebent didelėse tarptautinėse kompanijose, turinčiose padalinių visoje Europoje ar pasaulyje, aukščiausio lygio vadovų, IT, finansų srities profesionalų atlyginimų skirtumai yra ne tokie dideli ir didžiąja dalimi priklauso, ne nuo šalies, o kandidato kompetencijų“, – sako ji.
Lietuvos sostinėje Vilniuje – vienas žemiausių vidutinių atlyginimų Vidurio ir Rytų Europos šalyse (920 Eur „ant popieriaus“). Mažesnės bruto algos fiksuojamos Rygoje (894 Eur) ir Belgrade (736 Eur).
2016 m. rugsėjį „Paylab“ atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. O vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 Eur. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 proc.) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 proc. iki 18 proc. daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 proc. daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 Eur.
Ekonomistė: atlyginimai itin priklauso nuo ekonominio išsivystymo
DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka komentuoja, kad įtakos atlyginimų dydžiui turi ir ekonominė aplinka, ir mokesčiai, tačiau svarbiausia – šalies išsivystymas.
„Didžiausias algas gauna norvegai, liuksemburgiečiai, tai tos šalys, kuriose BVP vienam gyventojui yra vienas iš aukščiausių Europoje. Mokestinė sistema taipogi veikia ganėtinai smarkiai, nes jeigu mes pažiūrėtume į bendrą darbo kaštų apmokestinimą, kiek su „Sodra“ ir viskuo atsieina darbo jėga darbdaviui, tai mes tuomet neatrodome taip skurdžiai, kaip vien tik pagal bruto darbo užmokestį Europoje. Tada aplenktume ir Slovakiją, ir Latviją ir keletą šalių, kurios mus lenkia šiandien vien pagal bruto darbo užmokestį. Žinoma, „Sodros“ įmokos mums nurėžia dalį tų pajamų“, – įvertina ekonomistė.
Jos teigimu, panaši situacija ir vertinant neto atlyginimus Europos šalyse. Apmokestinimas didelis, tad kiek nedaug gaunam bruto, tiek mažai gaunam ir neto algos.
„Statistiniams skaičiams įtaką dar daro šešėlinė ekonomika. Jei Baltijos šalyse šešėlinės ekonomikos lygis yra aukštesnis nei kitose išsivysčiusiose valstybėse. Skaičiuojama nuo 25 iki 28 proc. BVP, tai atitinkamai panašią dalį ir pajamoms būtų galima priskirti. Nes vien iš „Sodros“ statistikos matyti, beveik 25 proc. visų apdraustųjų gauna MMA, o Statistikos departamento duomenimis yra mažiau negu 10 proc. Tai skirtumai statistikoje yra gan reikšmingi“, – pastebi ekonomistė.
Estijos šoktelėjimą atlyginimų atžvilgiu galima vertinti pagal tai, kiek jie investuoja į technologinį įmonių atsinaujinimą. Tai lemia aukštesnės kokybės paslaugas, didesnį viso ūkio našumą, o tai paveikia ir uždarbio dydį.
