„Tęsiasi keturių vadinamųjų bataliono grupių organizacija Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, tęsiasi priešraketinės gynybos planų vykdymas, tęsiasi naujų vadaviečių organizacija – rytiniame (NATO) sparne jau suformuotos aštuonios. (…) Pranešta apie tai, kad artimiausiu metu gali būti priimti planai sustiprinti (Aljanso) buvimą Juodojoje jūroje“, – sakė jis interviu televizijai „Rossija 24“.
„Nėra jokių požymių, kad tie planai bus pakoreguoti atėjus naujai administracijai“, – pabrėžė A.Gruško.
„Niekas nieko nekalbėjo, bet pagal (ankstesnio JAV prezidento) Baracko Obamos planus tankų brigados į Europą atvyko ne vasarį, o sausį. Ko gera, tai buvo padaryta, kad nauja administracija būtų priversta susitaikyti su jau įvykusiu faktu, nes iš pradžių buvo pranešama, kad tokia plėtra prasidės šių metų vasario pradžioje“, – pridūrė rusų diplomatas.
Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą, reaguojant į padidėjusią potencialios Rusijos agresijos grėsmę. Buvo nutarta, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus dislokuoti keturi priešakiniai NATO pajėgų batalionai, o kiekvienam iš jų vadovaus vadinamosios atraminės šalys: Lenkijoje – JAV, Lietuvoje – Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija.
