Vis tik Lietuvai, Latvijai ir Estijai džiaugtis šia prieš NATO Varšuvos viršūnių susitikimą pasirodžiusia informacija tikrai verta - ji aiškiai parodo, kad dabartinė situacija yra pavojingesnė, nei daugelis norėjo pripažinti, ir Baltijos šalys bijojo ne veltui.
Gelbėti tikrai yra nuo ko
Kalbant apie Rusijos grėsmę rytinėms NATO narėms nuomonių dažniausiai būna įvairių – nuo perdėtos panikos iki realios grėsmės nepaisant NATO galios ir atbaidymo strategijų. Dokumente pristatoma pozicija – kad Rusija yra labai realus ir grėsmingas priešas.
„Rusijos režimas net neslepia savo priešiškumo Vakarams ir jų pagrindinėms organizacijoms – NATO ir Europos Sąjungai. Vis tik vakarietiškos vertybės, tokios kaip demokratija, pliuralizmas, skaidrumas, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė kelia grėsmę kleptokratiniam autoritariniam režimui“, - tvirtinama ataskaitoje.
Pagrindinė to priežastis – Rusijos strateginė vizija atgauti didžiosios galios statusą. Šiam tikslui pasiekti tikrai nesibodima remtis karine galia – toks karinis avantiūrizmas ne tik padeda palenkti į savo pusę tautą, bet ir leidžia nukreipti dėmesį nuo Rusijos ekonominių problemų ir režimo represijų.
Tiesa, kol kas drastiškus Rusijos veiksmus išprovokuoja silpnumas, o ne stiprybė. Tai gerai parodė Ukrainos atvejis – valstybė, draskoma vidinių problemų, nepajėgė mobilizuotis ir apginti savo teritoriją. Tačiau tai nereiškia, kad aljanso narės yra apsaugotos nuo Rusijos provokacijų. To pavyzdys – neseniai įvykdytas JAV karinio laivo „USS Donald Cook“ „gąsdinimas“ Baltijos jūroje. Tai priminė, kad Rusija vis labiau linksta į „hibridinį karą“, kurio metu nesibodima taikyti bet kokias priemones.
„Režimo turimos priemonės yra gerai integruotos – sujungiamos karinės pajėgos (nuo „žaliųjų žmogeliukų“ iki konvencinių pajėgų ir branduolinių ginklų) ir įvairios agentūros, atsakingos už diplomatiją, propagandą, žvalgybą, kibernetinį ir ekonominį karą ir net civilinių ekstremalių situacijų valdymą. Tai suteikia Maskvai galimybę laviruoti, greitai keisti taktikas ir pasiekti rezultatus vienu metu keliose srityje“, - pripažįsta ekspertai.
Vis tik pagrindinis aspektas, kuris turi būti labiausiai stebimas aljanso, yra nuolatinis Rusijos karinės galios augimas. Jis ima kelti jau ne tik didelę, bet ir egzistencinę grėsmę Baltijos šalims. Tai galima įvardyti keturiais faktais: 1) pastaraisiais metais Rusijos kariuomenė modernizuojama ir stiprinama, 2) šioje erdvėje taikoma A2/AD koncepcija (atgrasymo priemonė, kai priešininkui pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas vietovėje dėl dislokuotų priešlaivinių, sparnuotųjų raketų, priešlėktuvinės gynybos kompleksų, etc.), 3) gasdinama branduoliniu ginklu, 4) rengiamos masinės pratybos, kurių scenarijai – realus Baltijos šalių, Lenkijos ar Skandinavijos valstybių puolimas.
“Net jei Maskva dabar neturi jokių intencijų tiesiogiai mesti iššūkį NATO, tai gali pasikeisti labai greitai. Galimybės tam jau, galima sakyti, yra. Sudėtinga nuspėti, kas galėtų paskatinti Rusiją veikti. Tai (puolimas – aut. past.) gali įvykti tuomet, kai NATO ir ES bus susikoncentravę į kitą krizę. Arba agresija būtų susietą su kokiais nors reikšmingais įvykiais, kurių eigą Maskva nori koreguoti. Tai pat tai gali būti susieta su NATO valstybių politiniais ciklais, spaudimu pačioje Rusijoje ar neteisingu NATO veiksmų ar sprendimų interpretavimu. Nereiktų atmesti ir atpildo už JAV veiksmus kurioje nors pasaulio vietoje versijos”, - tvirtina ekspertai.
NATO problemų sąraše: ir nesupratingumas, ir karinis silpnumas
Tyrimu pripažįstama, kad nepaisant pastarųjų metų progreso, NATO stojant prieš Rusiją trūksta nuoseklios strategijos ir atbaidymo bei gynybos strategijos.
Didžiausia grėsmė yra Rusijos įsitikinimas, kad galėtų pulti NATO šalis nares ir išvengti vieningo aljanso narių atsako, nes jie nesugebėtų greitai sureaguoti ir nebūtų linkę eskaluoti konflikto. Be to, Rusija visuomet NATO pavaizduoja kaip savo pagrindinį priešą ir tuo pareiškia, jog įtampa tarp jų išliks nepaisant to, kokių veiksmų imsis aljansas. Todėl saugiausias pasirinkimas NATO vienareikšmiškai yra žodžiais ir darbais demonstruoti, kad organizacija nori ir gali apginti kiekvieną savo narę nuo bet kokios grėsmės, bet tuo pačiu metu išlieka atvira dialogui.
Dabar NATO turi bėdų ne tik dėl Rusijos supratimo, bet ir ir dėl atgrasymui reikalingų resursų. Kalbant apie pažinimą – NATO dažniausiai atrodo nustebinta Rusijos veiksmų. Taip yra dėl to, kad skiriama per mažai dėmesio ir finansų informacijos apie Rusiją rinkimui, jos analizei ir ja paremtų veiksmų strategavimui.
Bendra NATO pozicija yra nepakankamai griežta ir pritaikyta atbaidyti Rusiją. Aljanso sprendimų priėmimo procesas visuomet bus lėtesnis už Rusijos, be to NATO pati surišo sau rankas pareikšdama, kad kai kurias turimas priemones atbaidymo strategijoje ji tiesiog atsisako naudoti. Tokių priemonių sąraše yra, pavyzdžiui, kibernetinės operacijos.
Tačiau esminė problema – ilgus metus remiantis prielaida, kad Europa apsaugota nuo karo, daug kolektyvinės gynybos ir atgrasymo galimybių buvo dalinai ar net visiškai prarasta. Ši taisyklė, deja, galioja tiek NATO branduolinėms tiek ir konvencinėms pajėgoms. Išlaidos gynybai šiuo metu yra nepakankamos atkurti pajėgumus, reikalingus atgrasyti atsigaunančiai ir agresyviai Rusijai.
Išskirtinės bėdos su Baltijos šalimis
Sudėjus priimančiųjų šalių narių ir aljanso pajėgas Baltijos šalyse yra akivaizdu, kad skaičiumi ir kovine galia jos yra kur kas mažesnės nei Rusijos pajėgos jos vadinamajame Vakariniame kariniame regione. Baltijos valstybėms akivaizdžiai trūksta strateginių ir operacinių pajėgumų. Rusija gali įvykdyti ribotą įsiveržimą į Baltijos šalis su pajėgomis, kurios yra dislokuotos netoliese. Ir tai bus labai sudėtinga nuspėti. Ši problema tampa dar opesnė per pratybas, kurių tikrosios priežastys yra retai žinomos.
Be stiprių, tinkamai pozicionuotų ir pasirengusių konvencinių pajėgų NATO šiuo metu yra nepasirengusi Baltijos šalyse užkirsti kelią arba atremti tokį įsiveržimą. Teritorijoje esančios pajėgos yra per mažos, kad pajėgtų besiveržiančiai šaliai padaryti rimtos žalos. Toks silpnumas Baltijos valstybėse įgalina Maskvos strategiją įvykdyti trumpą įsiveržimą ir panaudoti branduolinį atgrasymą užtikrinant savo pergalę.
Jekaterina Rojaka_newInfographic
Bendros sienos tarp Rusijos ir Baltijos šalių ilgis Rusijai suteikia galimybę užgrobti teritoriją ir netgi neiššauti nė vieno šūvio į NATO pajėgas. Tad dabar regione esančios NATO praranda savo reikšmingumą ir vertę. Dar vienas faktorius, leidžiantis kvestionuoti dabartinių aljanso pajėgų šioje erdvėje rezultatyvumą, yra kad jos pirmiausiai skirtos ne kovai ginkluoto konflikto metu, bet taikos meto veikloms ir apmokymams. Pavyzdžiui, Baltijos oro erdvės patruliavimo misija būtų mažai naudinga, jei kiltų karas.
Vis tik didžiausia grėsme efektyviam NATO veikimui Baltijos šalyse dabar laikomas jau minėta A2/AD koncepcija. Artimose teritorijose dislokuotos priešlaivinės ir sparnuotosios raketos, priešlėktuvinės gynybos kompleksai, etc. visiškai keičia situaciją, nes tai labai rimtas barjeras greitai atvykti ir pradėti veikti didelėms ir stiprioms NATO pajėgoms. A2/AD nėra nei nauja, nei niekur netaikyta priemonė. Tačiau niekur kitur NATO teritorijoje ji nesukelia tokių opių problemų. 25 NATO aljanso šalys narės gali būti sustiprintos net tuo atveju, jei Rusija aktyvuos savo A2/AD, tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvą, Latviją ir Estiją. NATO šiuo metu neturi strategijos, kaip susidoroti su šia grėsme.
Brangiai kainuojantis NATO sustiprėjimas
Tam, kad NATO pasiektų savo tikslus reikalingas didžiulis įdirbis. Tai geriausiai atskleidžia pareiškimas, kad Varšuvos viršūnių susitikimas nėra koks nors galutinis susitarimų taškas – tai tik pirmas žingsnis visa apimančios ir veiksmingos atgrasymo strategijos link. Ir pirmiausiai aljansas turi pademonstruoti savo norą ir pasirengimą priešintis Rusijos siekiams bei tikrąją karinės agresijos kainą.
„NATO tikslas yra užtikrinti tą patį saugumo lygmenį visoms savo narėms. Jei dėl to kils bent menkiausia abejonė, Kremlius gali nuspręsti, kad tam tikros teritorijos užpuolimas ar net Baltijos šalių okupacija, su jų turimomis priemonėmis ir galimybėmis kokiomis nors sąlygomis gali būti įmanoma“, - pabrėžia ekspertai.
Su tokia pozicija turi būti derinami ir kariniai atbaidymo aspektai. Pirmasis būtinas pokytis – turi būti pereinama nuo galimybių didinimo prie koncentravimosi į grėsmę požiūrio. Be to, privaloma peržiūrėti asimetrinius, konvencinius ir branduolinius ginklus bei sustiprinti NATO-ES bendradarbiavimą.
Aljansas turi atkurti pajėgumus, kurie atitiktų dabartinę Rusijos karinę modernizaciją ir stiprinimą. Taigi, turi būti skirtas finansavimas užtikrinti kariniams pajėgumams, leidžiantiems susidoroti su A2/AD keliamu iššūkiu ir vykdyti didelio masto karinius veiksmus. Dėl šios priežasties išlaidas gynybai tiesiog privaloma didinti – aljanso rytinio flango šalys turėtų pagalvoti, kad gynybai reikia skirti daugiau nei 2 procentus BVP. Kitos aljanso narės 2 procentų tikslo siekimą taip pat turėtų paspartinti ir pasistengti jį pasiekti per dešimtmetį.
Vykdant tokias rekomendacija svarbiausia nepamiršti, kad vienintelis būdas garantuoti Baltijos šalių apsaugą nuo Rusijos yra „šiose valstybėse laikyti pakankamai dideles ir galingas karines pajėgas“. Tenka pripažinti, kad pagal dabartinę situaciją, krizės atveju NATO užtruktų, kol atgabentų papildomus dalinius į Baltijos šalis, tad ši stiprinimo strategija yra nelabai tikėtina ir turi būti adaptuota. Aljanso pajėgos šioje teritorijoje turėtų ne tik gulinčio policininko, bet ir „pirminių spąstų“ funkciją. Jos privalo ne tik pajėgti atgrasyti Rusija nuo puolimo, bet ir prasidėjus puolimui atremti priešą, kad NATO užtektų laiko atsiųsti papildomas pajėgas ir susidoroti su A2/AD.
Tad jau tikrai reiktų kalbėti ne apie dabar esančias pajėgas ir net artimiausius planus kurti batalionus, bet apie brigadą (2-5 batalionai) kiekvienoje Baltijos valstybėje, kuri kartu su nacionalinėmis pajėgomis turėtų realių galimybių stabdyti priešą ir padėti susidoroti su A2/AD grėsme. Jei Rusijos pajėgos negalės nebaudžiamos veikti sausumoje, tai jos bus dar pažeidžiamesnės ore. Aljanso brigados Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galėtų „padengti“ didesnę teritoriją. Ir jei jas sudarantys batalionai vienu metu galėtų atlikti nepriklausomas operacijas, tai ženkliai sumažintų Rusijos puolimo tikimybę. Tai padėtų išspręsti ir itin greito reagavimo pajėgų problemą – net jei jos būtų išsiųstos kitur, Baltijos šalys galėtų gintis.
Tomas Janeliūnas: tai mūsų interesų išdėstymas
Tarptautinis gynybos ir saugumo studijų centras (ICDS) ir visame pasaulyje garsūs ekspertai parengė informaciją, kuri Lietuvai – visiškai sava. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad analizę iš kitų išsiskiria tiek patrauklumu Vakarų lyderiams, tiek ir tiesmukumu.
„Viena vertus, tai tik vienas iš daugybės pranešimų prieš Varšuvos susitikimą. Kita vertus, ICDS pranešimas išsiskiria savo konkretumu ir tiesmukumu. Jis puikus ne tik savo turiniu, bet ir tuo, kaip jis pristatytas ir plačiai paskelbtas. Todėl neabejoju, kad jis bus aptarinėjamas ir NATO šalių atstovų prieš Varšuvos susitikimą. Tad Lietuvai ir visoms Baltijos šalims, Lenkijai tai yra rimtas interesų išdėstymas, tokia forma, kokia yra įprasta Vakarų lyderiams. Žinoma, politinių interesų derinimas vyksta šalia tokių pranešimų, bet jie sukuria spaudimą, į kurį taip pat būtina reaguoti“, - vertina politologas.
Nepaisant to, kad informacija rengta neįtraukiant Lietuvos ir Latvijos ekspertų, jo kokybė ir nauda skatinant diskusijas ir imantis veiksmų kiekvienai aljanso rytų flango šaliai yra neginčijama.
„Sunku būtų rasti priekaištų ar trūkumų šiam pranešimui. Jis išties atitinka savo žanro geriausius pavyzdžius. Žinoma, Baltijos šalių visada klausiama, o kiek jos pačios pasiryžusios aukotis, kad stiprintų atgrasymą prieš Rusiją - kokie resursai, kariniai įsigijimai yra ir bus planuojami, kaip tai bus išlaikoma net keičiantis valdančiosioms jėgoms. Tačiau į šiuos klausimus jau turi atsakyti ne ekspertai, o patys Baltijos šalių vadovai“, - tvirtina T. Janeliūnas.
Dalis NATO šalių vis dar demonstruoja nuolankumą Rusijai
Dar vienas analizės privalumas – kritiškas NATO esamos situacijos ir artimiausių planų įvertinimas, mano politologas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai medžiaga, leidžianti pagrįstai daryti spaudimą siekiant stiprinti Baltijos šalių gynybą.
„Jie pastebi labai mums labai svarbų ir esminį dalyką – kad išsidėliojimas pajėgų, net ir įgyvendinus dabartinius aljanso planus, palyginus su tuo, ką šiame regione turi Rusija, yra toli gražu nepakankama atgrasymo priemonė. Viskas yra gerai, bet nėra pakankama. Tad šiuo keliu dar reikia toli eiti į priekį. Tik taip galima panaikinti Rusijos norą izoliuoti mus nuo NATO gynybos sistemos. Šia prasme, manau, kad jie pataiko į dešimtuką. Ir pataiko labai geru momentu, kai reikia spausti dėl esminių sprendimų, kurie, tikiu, atsiras“, - ekspertų įdirbį vertina politologas.
Be to, tai yra kompetentingų NATO ekspertų – generolų ir diplomato – atliktas vertinimas, kuris, tikėtina, netgi turi galimybę keisti nusistovėjusią kai kurių NATO narių nuomonę apie Baltijos šalių saugumą ir gynybą ir netgi Rusijos elgesį.
„NATO viduje vis dar yra valstybių, tokių didžiųjų valstybių kaip Vokietija ir iš dalies Prancūzija, kurie vis dar galvoja, kad atsitraukimas ir tam tikrų aljanso pajėgumų nestiprinimas paskatintų Rusiją atsitraukti. Manau, kad toks požiūris yra klaidingas. O minėtoji studija būtent pateikia kitokį požiūrį. Informaciją parengė tie, kurie labai gerai žino Baltijos šalių apginamumo ir neapginamumo specifiką“, - tvirtina L. Kasčiūnas.
