Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.
2015 metų trečią ketvirtį vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo mažiausias tarp trijų Baltijos šalių: jau 42 eurais mažesnis negu Latvijoje ir dar daugiau – 273 eurais - mažesnis negu Estijoje.
„Didesnės kainos ir oficialios algos nebūtinai rodo aukštesnį pragyvenimo lygį – pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus šalyse, Lietuva lenkia ne tik Latviją, bet ir Lenkiją. Tada, kai darbo užmokestis auga greičiau negu darbo našumas (vieno užimtojo sukuriama pridėtinė vertė), žmonės uždirba daugiau, bet šalyje pragyvenimo lygis smarkiai negerėja, nes papildomų pajamų nauda mažėja dėl įsibėgėjančios infliacijos“, - teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Anot ekspertų, šalies ekonomikai būna daug naudingiau, jei atlyginimai kyla prekes eksportuojančiuose prekių ir paslaugų sektoriuose, kurie gali mokėti didesnes algas dėl didinamo darbo našumo ir kuriamos didesnės pridėtinės vertės. Būtent žodis našumas, kurį dažnai pamiršta valstybinės įstaigos ir institucijos, o ne minimalaus darbo užmokesčio augimas artintų Lietuvą arčiau ES vidurkio ne tik pagal kainas, bet ir pagal pragyvenimo lygį.
„Per artimiausius dvejus metus Lietuvoje ekonomikos plėtra turėtų lenkti ES ekonomikos augimą, o vidutinis darbo užmokestis dėl mažėsiančio nedarbo ir sparčiai didėjančios minimalios algos augs daugiau negu 5 procentais. Tad šių metų pabaigoje pastebėsime, kad ir paslaugų kainos vis labiau artėja prie europietiškų“, - tikina ekonomistas.
Kalta šešėlinė ekonomika
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka Baltijos šalims mano, kad mažesnius atlyginimus Lietuvoje lemia šešėlinė ekonomika.
„Latvijoje šešėlinės ekonomikos mastai yra panašūs kaip ir Lietuvoje, tačiau Estijoje ji gerokai mažesnė. Tad vertinant darbo užmokesčio statistiką reikėtų atsižvelgti į šį faktorių. Kalbant apie darbo užmokesčius, tai Lietuva yra labiau decentralizuota šalis, nes iš esmės mes turime regionus ir kaimo skirtumus. Nėra tas pats kas apsipirkti sostinėje ir apsipirkti mažesniame miestelyje“, - sako J. Rojaka.
Dar vienas labai svarbus skirtumas yra tai, kad tiek Latvija, tiek Estija, yra labiau orientuotos į paslaugų sektorių. O paslaugų sektoriaus kainos daug greičiau auga, kaip ir auga šios sferos darbo atlyginimai.
„Jeigu mes žiūrėsime perkamosios galios standartais, tai Lietuvoje perkamosios galios standartas yra didesnis nei kitose Baltijos šalyse“, - tikina ekonomistė.
