„Latvijos regionuose, kur dauguma yra rusų tautybės gyventojai, vargu ar kas nors pasisako už prisijungimą prie Rusijos, juk pragyvenimo lygis ten daug žemesnis“, – pareiškė buvusi premjerė. Jos teigimu, „niekas nenori atsisakyti tų privalumų, kuriuos turime mes, kaip Europos Sąjungos nariai“.
Tačiau ji pripažino, kad Latvijai vis dar tenka kovoti su didelio masto Rusijos propaganda. „Maskva bando per savo žiniasklaidos priemones, kurias žiūri daugelis Latvijos gyventojų, išprovokuoti naują ginčą dėl kalbos, o taip pat (iššaukti) socialinius neramumus. Kol kas jiems nieko nepavyksta,“ – tikina L. Straujuma.
Šalies rusakalbiai, anot L. Straujumos, suvokė sankcijų būtinybę Rusijai: „Mes negalėjome priimti to, kad Rusija aneksavo dalį Ukrainos. Ir tai suprato visi, tiek latviai, tiek ir rusakalbiai“.
L. Straujuma pridūrė, kad „etninių rusų jaunoji karta Latvijoje neturi jokių problemų su integracija“: „Latvijoje yra mažumų mokyklos, kur pamokos vyksta dviem kalbomis. O vyresnių žmonių per pastaruosius 25 metus latvių kalbą išmoko tie, kurie to iš tiesų norėjo. (…) Apklausos parodė dvi priežastis, kodėl etniniai rusai nenori priimti Latvijos pilietybės: pirmoji, kad daugelis negali arba nenori išlaikyti privalomojo istorijos ir kalbos egzamino, o antroji – žmonės nenori gauti Latvijos paso, nes tuomet jie negalėtų važinėti be vizų į Rusiją. Patekti į Šengeno zoną jie gali ir taip. Kasdieniame gyvenime paso neturėjimas yra faktiškai nepastebimas“.
