Pristatant naujas prognozes, DNB ekspertai pažymėjo, kad, lankstus eksportas, neslopstantis vidaus vartojimas ir pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje leidžia sėkmingai įveikti žinomas ir naujai atsirandančias kliūtis, o dar spartesnį augimą užtikrintų augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir stabilumas svarbiausiose rinkose.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 metais augo 1,6 proc. – lėčiausiai nuo 2010-jų. Tiesa, Estijos augimas buvo dar lėtesnis – 1,1 proc., bet Latvijos BVP pernai beveik atitiko išankstines prognozes – augimas siekė 2,7 proc. Jau šiemet situacija gali pasikeisti – DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ir Latvijos ekonomika šiemet stiebsis 3 proc., o Estijos – 2,2.
„Jei reikėtų apibendrinti praėjusius metus vienu žodžiu, tas žodis būtų „netikrumas“. Tiesa, jis labiau tinkamas kalbant apie aplinkines rinkas, tačiau netikrumo faktorius veikė Baltijos šalių verslo lūkesčius ir stabdė plėtrą, todėl rezultatai yra prastesni nei galėjo būti. Juk vidaus vartojimas išliko tvarus, o ir eksportuotojai demonstravo lankstumą ir potencialą. Todėl, atmetus ekstremalius scenarijus, šiemet prognozuojame aukštesnį nei ES vidurkis augimą visose Baltijos šalyse“, – sakė DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Ji pažymėjo, kad kardinaliai pasikeitusi situacija Rusijoje gerokai sumažino eksporto, kelis metus buvusio Lietuvos augimo varikliu, apsukas, tačiau metų pabaigoje Lietuvos eksportas jau atsispyrė nuo dugno ir šių metų tendencijos yra teigiamos.
„Rusijos embargas šalies verslą pastūmėjo ieškoti alternatyvių rinkų, procesas nevyko žaibiškai, tačiau šiandien jau galima konstatuoti, kad eksporto žemėlapis pasikeitė gana smarkiai. Tiesa, pokyčiai turėjo įtakos Lietuvos užsienio prekybos balansui, kuris pernai, po poros metų pertraukos, vėl buvo deficitinis. Visgi nemanau, kad tai ilgalaikė tendencija“, – pažymėjo J.Rojaka.
DNB analitikė pabrėžė, kad nors Rusijos vaidmuo Lietuvos eksporto struktūroje yra vis mažesnis, kaimynės ūkio stabilizacija teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius, ypač re-eksportą. O lietuviškos kilmės prekių eksportą įkvėps tvarus svarbiausių užsienio prekybos partnerių – Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir D. Britanijos augimas.
Vidaus vartojimas išliks vienu svarbiausių šalies lokomotyvu. Atsižvelgiant į palankius pokyčius darbo rinkoje DNB analitikai padidino vidutinio darbo užmokesčio augimą. Tikimasi, kad vidutinis bruto darbo užmokestis, pagavęs impulsą šiemet ūgtels 5,5 proc. ir metų pabaigoje priartės prie 800 eurų. Mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai šiemet skatins namų ūkių vartojimą, o vidaus prekybos rodikliai metų pabaigoje gali pagaliau pasiekti prieškrizinį lygį. Kita vertus, vartojimo ažiotažą slopins palaipsniui augančios kainos: jau dabar maisto produktų ir paslaugų kainų indeksai riečiasi į viršų, o sumenkus atpigusių energijos išteklių efektui, vidutinė infliacija paspartės iki 1 proc.
„Nepaisant didelio neapibrėžtumo pasaulyje, Lietuvai šiemet susiklosto palankios sąlygos augti. Atėjo laikas pasinaudoti konkurenciniais pranašumais ir skinti pirmuosius vaisius po prisitaikymo į išorės šokus. Jeigu aplinka nesubjurs, Lietuvos ūkis augs sparčiau nei buvo planuota iki šiol“, - pabrėžė J.Rojaka.
Spartesnę ūkio plėtrą žada ir intensyvesnės investicijos į gamybos priemones. Gerėjanti įmonių finansinė būklė, žemos palūkanų normos ir įsibėgėjantis skolinimas prisidės prie investicijų augimo: tikimasi, kad jos šiemet augs apie 9 proc.