„Tam pasiryžo visas Aljansas, tai nebėra tik amerikiečių sprendimai ar Rytų valstybių prašymai. Tai yra konkretūs sprendimai, prie kurių prisideda netgi tokios šalys, kaip Vokietija, kurios įprastai buvo gerokai atsargesnės“, - BNS penktadienį telefonu iš Varšuvos sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
Jis Varšuvoje dalyvavo ekspertų forume, kuriame buvo kalbama apie Aljanso viršūnių susitikimą.
L.Kojala sakė, kad su sprendimais dėl papildomo NATO buvimo Vidurio ir Rytų Europoje susijęs optimizmas visgi yra persunktas nerimo dėl Rusijos, „kurios veiksmai kelia pavojų visai Europai ir jos saugumo architektūrai“.
Ekspertas teigė, kad nors Lietuva į Aljansą įstojo prieš 12 metų ir NATO tada politiškai įsipareigojo šaliai taikyti kolektyvinės gynybos straipsnį agresijos atveju, bet praktiškai tam padaryti reikalingi sprendimai buvo atidėti ateičiai.
„Būtent dabar ir priimami tie sprendimai, kurie išsprendžia šį klausimą“, - kalbėjo politologas.
Nepaisant vis aštresnės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos, šių šalių diplomatai susitiks Briuselyje po viršūnių susitikimo.
Tačiau L.Kojala sakė, kad tokie susitikimai bus kitokie, nes nuo šiol NATO palaiko dialogą su Rusija iš stipriųjų pozicijos.
„NATO nebando Rusijos patenkinti ir įgyvendinti jos reikalavimų, nes jeigu NATO dialogą vykdytų iš silpnųjų pozicijų, tai yra bandytų ieškoti dialogo, nepriimdama sprendimų, kurie yra adekvatūs, (...) jis būtų bevertis ir net rodantis silpnumą“, - teigė ekspertas.
Lietuvoje vokiečių vadovaujamas batalionas, prie kurio turėtų prisijungti Beniliukso šalys ir Norvegija, bus dislokuotas 2017 metų pradžioje. Estijoje kuriamam batalionui vadovaus Jungtinė Karalystė, Latvijoje - Kanada, Lenkijoje - Jungtinės Valstijos.
