Žinoma, laikas, kai visas pasaulis grožisi sportininkų pasirodymais, yra idealus bet kokios karinės strategijos įgyvendinimui. Ir, Rusijos manymu, dėl to tikrai verta rinktis naudą, o ne pagarbą kažkokiems tarptautiniams įsipareigojimams.
Likus mažiau nei parai iki Rio žaidynių pradžios sunku atsikratyti minties, kad Rusija gali ruošti pasauliui naują akibrokštą.
Dramatiškas Rusijos įvaizdis
Auka, auka ir dar kartą auka. Ir dar dėl tų pačių olimpinių žaidynių. Statistika paprasta - iš 387 olimpinį normatyvą įvykdžiusių Rusijos atletų net 116 buvo suspenduoti. Ir, kol kas šalies košmaras tęsiasi – dar nežinoma, kurie tiksliai sportininkai galės varžytis, nes sprendimai apie „susitepusius ir švariuosius“ priiminėjami paskutinę akimirką. Rusų sportininkai viešai ašaroja ir pliekia skundus visiems įmanomiems teismams, o vadas Vladimiras Putinas Tarptautinį olimpinį komitetą, sporto bendruomenę ir visą pasaulį aštriai įspėja, kad medaliai bus ne tokie kaip visada...
Tačiau aukos momentą Rusija puikiai geba kompensuoti kitais aspektais. Nuo rugpjūčio 1-osios Rusijoje ir Kazachstane vyksta Tarptautinės kariuomenės varžybos, kurias galima pavadinti tikromis Karo olimpinėmis žaidynėmis. Čia, pagal Rusijos švilpuką startuoja 22 valstybių kariai ir sunkioji artilerija. Šioje arenoje Europos Sąjungos sankcijomis suvaržyta šalis negaili jokių išlaidų, kad tik paliktų įspūdį kitiems ir laimėtų. Ir šįsyk visi žaidžia pagal jos taisyles. O dalyviai, kurių didžioji dauguma garbina karinę jėgą (Kinija, Venesuela, Egiptas...) tampa jei ne gerais draugais, tai bent potencialiais sąjungininkais karinėje sferoje.
Tuo pat metu V. Putinas nepamiršta ir galingųjų Vakarų valstybių politikos – Rusija nenyksta iš artėjančių JAV prezidento rinkimų konteksto. Pozityvo čia mažai. Jau kurį laiką sklando kalbos, kad V. Putinas visais įmanomai būdais siekia, kad JAV prezidento postas atitektų skandalingajam Donaldui Trumpui. Ir vėlgi tinka visos priemonės – ir palankumo išreiškimas, ir hakerių puolimas siekiant pakenkti D. Trumpo varžovei Hillary Clinton.
Skanus kąsnelis?
Krymą Rusija prisijungė jau daugiau nei prieš dvejus metus. Tačiau jis – vis dar nesuvirškintas grobis. Nors čia kareiviams statomi paminklai ir dainuojami romansai dėkojant už sugrąžintą laimę, vietinių gyventojų kasdienybė liūdna – trūksta elektros, brangsta maistas, daugėja rusų kariuomenės...
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad didžiosios kaimynės apetitas sumažėjo. O ir potencialių aukų – ne viena. Užsienio politikos ir NATO ekspertai vis pamini grėsmę Baltijos šalims – juk buvome, esame ir liksime Rusijai artimuoju užsieniu ir interesų zona. Bet kol kas yra ir artimesnių potencialių taikinių. Tai – Pietų Kaukazas ir Moldova.
Gruzija jau nukentėjo – du regionai atplėšti. Tačiau dar liko Armėnija ir Azebaidžanas. O tarp jų – Kalnų Karabacho pleištas. Oficialiai Rusija yra galingoji Armėnijos, kuriai dabar priklauso Kalnų Karabachas, rėmėja. Bet būtent Vladimiras Putinas per šių metų balandį kilusią kruvinų susirėmimų bangą prie derybų stalo susodino Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentus. Niekas nepasakys, kokiomis priemonėmis to buvo pasiekta, o galimybės atmesti pasiklydusių rusų karių keliones nebegalime sau leisti.
Kita saraše - Moldova. Proeuropietiškos ir prorusiškos jėgos čia kovoja dėl kiekvienos pozicijos, kiekvienos nuomonės, kiekvieno žmogaus, kurį galima palenkti į savo pusę. Ataka rusiškomis naujienomis ir propaganda – šios šalies kasdienybė. O kur dar Padniestrė (nepripažinta Padniestrės Moldavijos Respublika) - oficiali Moldovos teritorija, reiškianti pretezijas tapti naujuoju Kaliningradu ar Krymu. Sunku patikėti, kad kariuomenę nuolat modernizuojančios Rusijos planuose ši teritorija pažymėta neutraliai. Ypač, kai užtarimo prašo didžiulė vietos rusų bendruomenė.
„Protu Rusijos nesuprasi“ - daugeliui žinomas posakis. Tik kažkodėl jis labai dažnai pamirštamas. Rusija, isteriškai pasauliui rėkianti apie nuoskaudas dėl atletų neįleidimo į Rio žaidynes, pamiršta paminėti savo kalte. Bet tikrai nepamirš atkeršyti „skriaudėjams“. Pietų Kaukazo įšaldytas konfliktas yra rimta korta, kuria galima pasinaudoti įvairiomis progomis. Tačiau atviras karinio potencialo demonstravimas signalizuoja, kad tik ir laukiama progos parodyti, kad Kremlius geriau nei bet kada pasiruošęs ne tik parodomiesiems žaidimams, bet ir žaibiškam puolimui. O istorija rodo, kad Kremlius dar vienam bastionui visada sako „taip“.
Rio žaidynės tam gali būti per mažas dėmesio nukreipimas. O štai jei D. Trumpo pergalė visą pasaulį paskandins chaose... Norėtųsi spėti, kad laiko dar turime, bet Rusija gali bet kada pakviesti sulošti rusišką ruletę.
