NATO itin greito reagavimo pajėgos, sudarytos iš maždaug 5 tūkstančių karių, buvo vienas svarbiausių sprendimų 2014-ųjų metų NATO viršūnių susitikime Velse. Šis junginys ir su juo susietas priemonių arsenalas buvo pasirinktas kaip pagrindinis Rusijos atgrasymo metodas. Tačiau dabar du NATO generolai, dirbantys karinio strategavimo ir logistikos srityse, pareiškė, kad itin greito reagavimo pajėgos būtų itin pažeidžiamos, jei joms tektų kovoti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, rašo „The Financial Times“.
Rusijos grėsmė
Rusijos sprendimas reikšmingai padidinti savo pajėgas Kaliningrade – baltiškajame anklave tarp Lietuvos ir Lenkijos – ir jos turima ginkluotė artimose teritorijose reiškia, kad itin greito reagavimo pajėgos, jei bandys veikti už Vokietijos rytinių sienų, gali būti atkirstos dar nepradėję kovoti, sako vienas generolų.
Greitojo reagavimo pajėgų trūkumai yra laikomi viena pagrindinių priežasčių, kodėl aljansas nusprendė savo rytiniame flange nuolatos dislokuoti didesnį skaičių karių.
Liepą Varšuvoje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi patvirtinti naują priemonių paketą, kuris turėtų leisti NATO geriau pasiruošti praktinei teritorinei gynybai, o ne tik atbaidymui. Tokios priemonės yra ryškus ženklas, kaip stipriai NATO yra susirūpinusi, jog Europoje gali kilti konfliktas su Rusija.
NATO šalių užsienio reikalų ministrai šios savaitės pabaigoje susitiks Briuselyje tam, kad pradėtų gludinti paskutinius artėjančio Varšuvos viršūnių susitikimo aspektus.
Vienas pagrindinių diskutuojamų klausimų – keturių batalionų (kiekviename - apie 700 karių – aut. past.) diskolavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kiekvieną batalioną sukomplektuotų viena NATO narė.
Pajėgų vertinimas
Itin greito reagavimo pajėgos yra vertinamos kaip riboto panaudojimo priemonė užtikrinant „Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio“ įgyvendinimą – t.y. garantuojant kolektyvinės gynybos principą, kai šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekviena atskirai, ir visos kartu. Taip pat daug diskutuojama ir apie jų efektyvumą atviro karo atveju. Vis tik šios pajėgos išlieka vienu esminių aljanso gynybos komponentų, tvirtina aljanso pareigūnai. Ir to pagrindas – situacijos susijusios su 4-uoju NATO sutarties straipsniu, numatančiu sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.
„Itin greito reagavimo pajėgos skirtos reaguoti į 4-jo straipsnio situacijas. Tokia yra mūsų pagrindinė idėja. Tačiau mes turime omeny ir 5-ąjį straipsnį. Itin greito reagavimo pajėgos yra labai vertingos įgyvendinant 4-ąjį straipsnį – jomis siekiama, kad kilus civiliniams neramumams ar įvykus sienos pažeidimams tai neperaugtų į ginkluotą konfliktą. Šis planas sukurtas reaguoti į hibridines grėsmes mūsų veikimo regione. Mūsų planai labai priklauso nuo situacijos“, - pareiškė Lenkijos brigados generolas NATO Šiaurės-Rytų korpuso vado pavaduotojas Krzysztofas Krolas.
NATO pareigūnai yra įsitikinę, kad Rusija gali turėti planų būtent tokiomis „hibridinėmis“ priemonėmis pakenkti, manipuliuoti ar kurstyti oponentus iki tol, kol bus pasiekiamas atvirų priešiškų veiksmų tarp valstybių protrūkis. NATO tvirtina, kad būtent tokia taktika buvo atvirai taikoma Ukrainoje.
Oficiali pozicija
Aljanso atstovas spaudai tvirtina, kad itin greito reagavimo pajėgos yra pasiruošusios skubiam dislokavimui „bet kurioje situacijoje“, įskaitant ir 5-ojo straipsnio situacijas. Tačiau visais lygmenimis pripažįstama, kad Rusijos karinis pasirengimas komplikuoja reikalus.
„Rusija turi priešlėktuvines ir priešlaivines raketas sausumoje ir jūroje. Taip pat karinius lėktuvus Kaliningrado srityje ir kitose teritorijose, iš kurių jie gali „padengti“ labai dideles teritorijas. Tokia Rusijos pajėgų koncentracija kelia iššūkius, apie kuriuos gerai žinome ir apie kuriuos nuolat galvojame planuodami savo veiksmus. Mes mąstome apie šias papildomas dimensijas, kai stipriname ir modernizuojame atbaidymo ir gynybines pozicijas prieš Varšuvos viršūnių susitikimą. NATO padarys viską, kas būtina, kad sulaikytų bet kokią grėsmę ir apgintų visus savo sąjungininkus“, - sako NATO.
D. Antanaitis: generolai teisūs, bet yra pastabų
Ginkluotės ekspertas D. Antanaitis tvirtina, kad NATO generolų rūpestis dėl itin greito reagavimo pajėgų pažeidžiamumo mūsų regione yra visiškai pagrįstas. Rusijos demonstruojama karinė galia siunčia signalą, kad karinis konfliktas Rytų Europoje būtų ilgalaikis ir sudėtingas.
„Jis visiškai teisus. Nes būtent Kaliningradas ir čia sutelktas milžiniškas ginkluotės kiekis kelia ypatingai didelę grėsmę ne tik Baltijos valstybėms ir Lenkijai, bet ir atvykstančioms pajėgoms. Karo atveju, tai tikrai nebūtų paprastas trumpas mūšis. Viską reiktų labai apmąstyti ir rimtai kovoti“, - pabrėžia ekspertas.
Nepaisant to, itin greito reagavimo pajėgų nereiktų nuvertinti. Jų nauda atsiskleistų joms veikiant kartu su kitais kariniais daliniais ir junginiais. Be to, pasak D. Antanaičio, užtikrinti šių pajėgų efektyvumą konflikto atveju turėtų padėti ir Baltijos šalys bei Lenkija.
„Visų pirma jie neveiks kaip vienetas, atskiras nuo visko. Jam būtų parama ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos, iš Latvijos ir iš Estijos pusės. Tad nebūtų, kad sėdim mes tiesiog ir laukiam, kad kažkas čia atvažiuos ir padės. Tai būtų jungtinė operacija. O vykdant jungtinę operaciją, greitojo reagavimo pajėgos tikrai galėtų atsirasti Lietuvoje krizės atveju. Čia tiesiog paprasta karinė logika. Prieš atvykstant karinėms pajėgoms Lietuvos kariuomenė privalės užtikrinti placdarmą arba vietą, kur galės atvykti tie padaliniai. Prieš jiems atvykstant mes taip pat turėsime neutralizuoti grėsmę, kuri galėtų kilti toms pajėgoms“, - situaciją tikslina ginkluotės ekspertas.
A. Bačiulis: reikia pasirinkti tinkamas priemones
Gynybos ekspertas Audrius Bačiulis nėra linkęs sutikti su kai kuriais generolų teiginiais. Anot jo, reiktų gerai pagalvoti prieš kalbant apie didžiulę rusų ginkluotės sankaupą Kaliningrade, nes ten yra tik vienas problemas keliantis aspektas.
„Kaliningrade nėra „didžiulės sankaupos“. Mūsų ir Vakarų politinis spaudimas per ketvirtį amžiaus gerokai apvalė anklavą. Be to įtakos turi ir rusų ciniškas karinis požiūris „jei NATO puls, sutraiškys“. Tad ten likę dvi senoviškai ginkluotos brigados: motorizuotų šaulių ir jūrų pėstininkų. Dabar žada dar vieną pridėti, apjungė į 11-ąjį armijos korpusą Baltijos Karo laivyno pavaldume. Aviacija – vienas jungtinis pulkas, iš pačių seniausių oro gynybos naikintuvų Su-27P ir taktinių bombonešių/žvalgų Su-24M/MR eskadrilių. Mūsų ir NATO problema – Kaliningrado A2/AD ginkluotė, dėl kurios NATO pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas toje vietovėje) – tolimojo nuotolio radaras Voronezh ir oro gynybos raketų S300/S400 baterijos. Jas naikinti reikia trumpo/vidutinio nuotolio raketomis ATACMS ir NATO šalių laivynų su Aegis/Sea Viper sistemomis“, - vertina ekspertas.
Vis tik skeptiškus generolų vertinimus A. Bačiulis vertina teigiamai.
„Vienas NATO privalumų – gynybos pajėgumai visados planuojami pagal maksimalius priešo sugebėjimus ir galimybes. Čia tam, kad visados turėti persvarą, nes priešas (ypač rusai) niekada nebūna tikrovėje tokie geri, kaip ant popieriaus“, - mano specialistas.
Anot A. Bačiulio, „jei bus aiškus įsakymas, JAV pajėgos turi visus pajėgumus įveikti Kaliningrado A2/AD“.
