grėsmė

Europos Sąjungoje (ES) gyvenantys asmenys turėtų rimtai apsvarstyti skubių atsargų kaupimą, kad būtų pasiruošę galimam karui ar kitoms didelėms nelaimėms, teigiama naujausioje analizėje apie Europos civilių ir kariuomenės pasirengimą.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. Jis taip pat teigė įstaigą remiant Ukrainos kūrėjus ir meno institucijas, tuo pat metu mėginant kultūriškai atkurti jų artumą.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pastarąją parą Lietuvą talžius audrai, daugelis žmonių pradėjo nuogąstauti dėl valstybinių institucijų gebėjimo pasiruošti ekstremaliai situacijai. Žmonės piktinasi negautomis SMS žinutėmis apie audrą, sutrikusiu mobiliuoju ryšiu, o kai kuriems dar iki dabar neatstatytas elektros ir vandens tiekimas. O atsakingos institucijos sušauktame susirinkime pritaria, kad reikėjo įdėti daugiau pastangų sprendžiant situaciją ir aktyviau bendradarbiauti su visuomene.

Ateinančius kelerius metus didžiausią grėsmę Švedijos ir jos sąjungininkių saugumui kels Rusija, pirmadienį paskelbtoje strategijoje pareiškė Stokholmas. Kilus susirūpinimui, kuris paskatino šalies kariuomenės vyriausiąjį vadą sausį perspėti švedus „psichologiškai ruoštis karui“, Švedija sustiprino savo nacionalinio saugumo politiką. „Negalima atmesti ginkluotos atakos prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje nacionalinio saugumo strategijoje.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia portalas lrt.lt. Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, septyni iš dešimties gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (29 proc. atsakė, kad tikrai taip, 41 proc. – greičiau taip, o ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų su tuo nesutinka (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). 7 proc.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.

Vakarai privalo būti pasirengę galimam konfliktui su Rusija, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, penktadienį atvykęs į Kyjivą, praneša „The Moscow Times“.  „Apie tai [galimą karą su Rusija] pradėjome galvoti po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos“, – Kyjive kalbėjo R. Baueris.

Čekijos parlamentas paskelbė Rusiją didžiausia grėsme šalies saugumui. Trečiadienio vakarą priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad „teroristinis režimas Rusijoje“ mėgina išplėsti savo įtakos sferą į Ukrainą ir kitas Europos šalis. Tai esą daroma vykdant karo nusikaltimus. Todėl labai svarbu toliau remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija. „Nutraukus karinės pagalbos teikimą, Rusijos teroristinis režimas užkariautų ir nusiaubtų Ukrainą“, – teigiama dokumente.

Politikai kelia aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Tuo metu karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kuriomis būtų norima pakenkti civiliams, sukelti šoką.

Apie Baltarusijos piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvoje, keliamą grėsmę kalbantys žinomi šalies žmonės sulaukė grasinimų, kad jų nuomonės reiškimas atsisuks kitu galu – susidorojimu su jais pačiais ir šeimų nariais. „Jeigu bent vienam baltarusiui, dėl to, ką tu šneki, kils problemų, tai tu negyvensi. Vilnius yra mūsų ir džiaukitės, kad mes leidžiame jame gyventi“, – grasinančias žinutes citavo Marius Laurinavičius.

Vakarų ekspertams ir politikams prognozuojant, kad Moldovai ir Baltijos šalims gresia tapti kitu Rusijos taikiniu – Lietuvos kariuomenės reakcija. „Karo šiandien nebus“, tačiau ruoštis jam būtina, „kad nebūtų nei rytoj, nei poryt“, teigia kariuomenė.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Skripalius nuodijusio Rusijos karinės žvalgybos specialiojo dalinio žudikas ir šnipas Vilniuje sėdėjo greta profesoriaus Vytauto Landsbergio „Laisvosios Rusijos forumo“ renginyje. Ši istorija nutiko 2017-aisiais, ją dabar atskleidė leidinio „The Insider“ tyrimas. Tačiau, pasak ekspertų, Lietuvos institucijos iš jos turi ką pasimokyti ir dabar.

 Išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavę asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, konstatavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tokią išvadą žvalgyba pateikė Vidaus reikalų ministerijai (VRM), praėjusių metų pabaigoje paprašiusiai patikrinti 800 užsieniečių, turinčių ir Lietuvos pilietybę. „VSD pagal savo kompetenciją atliko asmenų, įgijusių pilietybę išimties tvarka, vertinimą, ir atsakymą pateikė VRM.

 Paaiškėjus, jog Vilniuje gyvena ir dirba 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Baltarusijoje dalyvavęs milicijos majoras, valdančiųjų ir opozicijos atstovai sutaria, kad reikia tobulinti į Lietuvą atvykstančių baltarusių patikros procesą. Pasak Seimo narių, tai, kad diktatūrinės valstybės saugumo struktūrose dirbę asmenys apsigyvena Lietuvoje, yra rimta problema, galinti peraugti į grėsmę nacionaliniam saugumui.

Trečiadienį Vyriausybėje besirenkanti Nacionalinio saugumo komisija aptars grėsmių, susijusių su piliečių judėjimu per sieną mažinimą. „Institucijoms buvo pavesta pateikti pasiūlymus priemonėms, kurios mažintų grėsmes, kylančias dėl to, kad labai daug lietuvių ir baltarusių juda per sieną pirmyn ir atgal. Iš esmės komisija konsoliduotai vertins ir svarstys šias priemones“, – Eltai teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta.

Apie galimus papildomus gynybos finansavimo šaltinius ir situaciją dėl grėsmių kalbame su Prezidento vyriausiuoju patarėju nacionaliniam saugumui Kęstučiu Budriu. Prezidentas pareiškė, kad siūlymai finansuoti gynybą didinant PVM yra nepriimtini, nes tai kels naštą patiems gyventojams. Tai kokius kitus būdus Prezidentas siūlo? Prezidentas siūlo rinkinį skirtingų būdų. Visų pirma, tai yra ekonomikos augimas ir mokesčio bazės didinimas.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Vienas aukščiausių Europos politikų prisiminė, kaip buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas privataus susitikimo perspėjo, kad šalis neateis į pagalbą Europos Sąjungai (ES), jei ji bus užpulta. „Turite suprasti, kad jei Europa bus užpulta, mes niekada neatvyksime jums padėti ir jūsų paremti“, – pasak Prancūzijos Europos Komisijos (EK) nario Thierry Bretono, 2020 m. D. Trumpas tai pareiškė EK pirmininkei Ursulai von der Leyen. „Beje, NATO yra mirusi, ir mes (JAV – aut.

Augant įtampai tarp Venesuelos ir kaimyninės Gajanos dėl ginčijamo naftos ištekliais turtingo regiono, pasaulyje vis garsiau raginama elgtis ramiai. Venesuela ketvirtadienį pareiškė, kad bendros JAV ir Gajanos karinės pratybos yra provokacija, ir pažadėjo siekti „atgauti“ Esekibo regioną, kurį abi kaimynės vadina savu. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį šaukia skubų posėdį dėl sparčiai kaistančio ginčo, kuris, Gajanos teigimu, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone. Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis.

Gabrielius Landsbergis atvirai pripažino – situacija Ukrainos kare prasta. Anot jo, rusai Ukrainoje greičiausiai nebus sustabdyti, todėl karui turi ruoštis ir Lietuva. Jis teigia, kad rusai atsigaus, atkurs pajėgumus ir kovą tęs, o mus nebūtinai išgelbės NATO. Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę. Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą.

Vilniaus darželyje-mokykloje „Svaja“ trejus metus dirba anksčiau Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose minėta pedagogė Ela Kanaitė, skelbia naujienų portalas „15min“. Apie E. Kanaitės darbovietę feisbuke skelbė visuomenininkas Algis Ramanauskas.

Panevėžio apygardos teisme – vieno ieškomiausių bėglio, žiauriais ir šaltakraujiškais nusikaltimais pagarsėjusio kauniečio Romo Zamolskio, byla. Per 40 tomų baudžiamąją bylą teisėjai atvertė po visą Lietuvą sukrėtusių nusikaltimų praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams. Tiesa, bylą Panevėžio teisėjai nagrinėja kaltinamajam už akių. Šaltakraujiškais nusikaltimais garsėjęs Zamolksis šiuo metu kali Rusijoje. Už Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Ministrai trečiadienį planuoja apsispręsti dėl Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija uždarymo. Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte nurodoma, jog dviejų patikros punktų veiklą siūloma laikinai stabdyti „dėl geopolitinių aplinkybių ir grėsmių sumažinimo“. Apie tai, ar ryškėja naujos grėsmės Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny...

Atviras kalbėjimas apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes Lietuvai neretai susilaukia pastabų – esą kuo garsiau apie tai kalbame, tuo labiau atbaidome užsienio investuotojus. Tačiau komunikacijos specialisto Andriaus Baranausko nuomonė kitokia – esą nekalbėjimas apie problemas sudaro įvaizdį, kad esame niekam nepasiruošę.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl įvykių Rusijoje atidžiai sekama ir stebima situacija Lietuvos pasienyje. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai nematome“, – tviteryje šeštadienį rašė ji. „Kuo daugiau „antra pagal stiprumą pasaulio armija“ yra susirūpinusi „kontrpuolimu“ savo gretose, tuo mažiau darbo lieka Ukrainai“, – paskelbė ministrė pirmininkė.

Panevėžiečio medžiotojo kamera užfiksavo retą viešnią – į žvėrių šėryklą užklydo meškutė. Medžiotojas spėja, kad tai yra kelių metų jauniklis. Beje, meška užfiskuota miške vos keli kilometrai nuo kaimo. Vietiniai sako, kad į mišką eiti jau bus nejauku.  Panevėžiečio medžiotojo kamera apie trečią valandą nakties miške netoli Maženių kaimo užfiksavo meškutę. Retą viešnią medžiotojas pamatė ryte, peržiūrėdamas vaizdo įrašą.

Iranui pristačius naujo modelio raketą su iki šiol didžiausiu veikimo nuotoliu, Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pavadino šios šalies raketų programą rimta grėsme. „Irano balistinių raketų kūrimas ir platinimas kelia rimtą grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui ir tebėra didelis ginklų neplatinimo iššūkis“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Jungtinėje karalystėje ir kitose pasaulio šalyse per pastaruosius du dešimtmečius stebima gerklės vėžio atvejų „epidemija“. Ekspertai rado sąsajų tarp šios ligos ir oralinio sekso. Mokslininkai teigia, kad ženkliai padaugėjo tam tikros rūšies gerklės vėžio, vadinamo burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu, atvejų, rašo thesun.co.uk.

Ketvirtadienį veikti pradėjęs Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Situacijų centras vykdys nuolatinę grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui stebėseną.  Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) padalinys grėsmes vertins realiu laiku, remdamasis duomenų analize. Situacijų centrui taip pat pavesta operatyviai informuoti vadovybę apie gresiančius ar įvykusius ypatingus įvykius, inicijuoti atsaką į grėsmes ar krizes.

Kai pernai metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad ginti savo šalies stos patys įvairiausi ukrainiečiai: vieni tai daro tarnaudami kariuomenėje, kiti – palaikydami pilietinę visuomenę. Noras gintis, iš tiesų, yra pats svarbiausias veiksnys su agresija susiduriančioms šalims.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenustatyto termino sprendžiant apie asmens keliamą grėsmę kitų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Į KT su individualiu skundu kreipėsi fizinis asmuo, atkreipdamas dėmesį, kad įstatyme nenustatyta, kurio laikotarpio duomenys apie galimą asmens grėsmę turi būti vertinami išduodant leidimą ginklui.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį perspėjo, kad terorizmo grėsmė įvairiuose pasaulio regionuose išaugo ir tapo labiau geografiškai išplitusi, o prie to prisidėjo naujosios technologijos. Ji griežtai pasmerkė ginklų, karinės įrangos, dronų ir sprogstamųjų įtaisų srautą, plaukiantį į „Islamo valstybės“ (IS) ir „al Qaeda“ ekstremistų bei su jais susijusių grupuočių rankas.

Atlikus daugybę eksperimentų paaiškėjo, kad nuleidžiant vandenį neuždarius klozeto dangčio, į aplinką išpurškiami maži vandens lašeliai, dėl to ore pasklinda potencialiai mirtini mikrobai. Kolorado universiteto mokslininkai teigia, kad nuleidus vandenį klozete, susidaro „nematomas pliūpsnis“, kuriame yra mikroskopinių šlapimo ir išmatų dalelių, kurios gali išsilaikyti ore net kelias minutes.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį pranešė, kad gavo patikimos informacijos apie „plataus masto“ grėsmę sinagogoms Naujajame Džersyje. Šis įspėjimas paskatino kai kurias savivaldybes siųsti papildomus policijos pareigūnus maldos namams saugoti. Grasinimo pobūdis buvo miglotas. FTB Niuarko biuras išplatino pareiškimą, kuriame ragino sinagogas „imtis visų saugumo priemonių, kad apsaugotumėte savo bendruomenę ir patalpas“, tačiau nieko nepasakė apie tai, kas ir kodėl grasino.

Turkijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad šalies verslininkai neturėtų nerimauti dėl sankcijų, kurias Vašingtonas grasina paskelbti bendrovėms, užsiimančioms verslu su Rusijos subjektais, kuriems yra įvesta suvaržymų. Nureddino Nebati (Nuredino Nebačio) komentarai socialiniame tinkle „Twitter“ yra pirmasis oficialus Ankaros atsakymas į JAV Iždo departamento laišką, pirmadienį išsiųstą turkų įmonėms.

Rusai apšaudo Zaporižios atominę elektrinę, imituodami, kad šis apšaudymas vyksta iš Nikopolio pusės, pranešė elektrinės inžinierius BBC Ukraina atstovams. Elektrinės teritorijoje yra ir karinės rusų technikos, ginklų, amunicijos.

Didžiausią grėsmę Rusijai kelia Jungtinių Valstijų „tikslas dominuoti vandenynuose“ ir NATO plėtra, teigiama naujoje Karinio jūrų laivyno doktrinoje, kurią sekmadienį pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas. 55 puslapių dokumente sakoma, kad „pagrindiniai iššūkiai ir grėsmės“ nacionaliniam saugumui ir vystymuisi yra Vašingtono „strateginis tikslas dominuoti pasaulio vandenynuose“ ir NATO karinė infrastruktūra, artėjanti prie Rusijos sienų.

Verslo klimatas Vokietijoje liepos mėnesį „smarkiai pablogėjo“, rodo pirmadienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes energetikos krizė artina didžiausią Europos ekonomiką prie nuosmukio jau šiais metais. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atliktas tyrimas, pagrįstas 9 tūkst. įmonių apklausa, rodo, jog Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas nukrito nuo 92,2 punkto birželį iki 88,6 punkto liepą.

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Dar vis pasitaikančios nuošliaužos nekelia grėsmės Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje stabilumui, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. „Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė. „Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.

83 proc. lietuvių Rusiją laiko grėsme šalies saugumui, o šeši procentai – strategine šalies partnere, skelbiama pasaulinės idėjų kalvės (think tank) ataskaitoje.  Estijoje ir Latvijoje Rusiją kaip strateginę partnerę vertina atitinkamai 14 ir 15 procentų gyventojų, o Vengrijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje – trečdalis, rodo Slovakijoje įsikūrusios GLOBSEC 2022 metų tendencijų ataskaita.

Baigėsi visą mėnesį vykusi ir didelio šalies gyventojų susidomėjimo sulaukusi civilinės saugos informacinė kampanija „Žinojimas saugo“. Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) inicijuota akcija vyko visose Lietuvos apskrityse, surengta daugiau nei 50 civilinės saugos specialistų susitikimų su šalies gyventojais. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigia, jog pastangas didinti gyventojų pasirengimą ir saugumo jausmą būtina tęsti.