Migrantų krizė

Latvijos pasieniečiai penktadienį neleido į šalį patekti 71 žmogui, mėginusiam neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo antradienio pareigūnai iš viso užkirto kelią 245 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Penktadienį vienas asmuo buvo sulaikytas už neteisėtą valstybės sienos kirtimą. Tai – moteris su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, kurios pareigūnai neapgręžė dėl humanitarinių priežasčių.

Lovos bei čiužiniai palapinėse, pasieniečių kabinetuose, pasitarimų salėse ir garažuose. Maistas – tik iš konservų dėžutės ar karštu vandeniu užpilamos sriubos. Dušų, tualetų ir karšto vandens trūkumas. Visiška nežinia, kas laukia, informacijos stoka ir absoliutus nuobodulys. Taip pasieniečių užkardose gyvena migrantai, o šalia jų tarsi kokie socialiniai darbuotojai sukasi pasieniečiai.

Alytaus mieste buvusio aerodromo pastate apgyvendinti 72 migrantai iš Afrikos valstybių, tačiau miesto meras Nerijus Cesiulis piktinasi ne migrantais, o centrinės valdžios neryžtingumu ir trypčiojimu. Niekas jam negali atsakyti, ar mieste gyvenantys migrantai liks Alytuje žiemai, ar bus perkelti kažkur kitur. Jeigu liks, merui reikia apšiltinti pastatą, įrengti šildymo sistemą, nupirkti vandens šildytuvą, pakeisti langus.

Jau daugiau nei savaitę į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami neteisėti migrantai. Kai kurie Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai vadina tai šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kaltina įstaigą neprofesionalumu ir pareigūnų diskreditavimu, bei sako, kad pozicijos keisti neketina.

Atsižvelgdama į sparčiai augantį neteisėtų migrantų srautą Latvijos vyriausybė antradienį paskelbė nepaprastąją padėtį Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.  Atitinkamą pasiūlymą vyriausybės svarstymui pateikė vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva.    Nepaprastoji padėtis nuo rugpjūčio 11-osios iki lapkričio 10-osios galios Ludzos, Augšdaugavos ir Kraslavos regionuose, taip pat Daugpilio mieste.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius pasienyje lankėsi įstaigos vadovo pavedimu, išvados ir rekomendacijos dėl nustatytų aplinkybių bus pateiktos įstatymo nustatyta tvarka, BNS antradienį pranešė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas. V. Valentinavičius anksčiau sulaukė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kritikos dėl, jos teigimu, nekorektiškų priekaištų migrantų krizę sprendžiantiems pareigūnams.

Baltarusijos pasieniečiai antradienį išplatino migrantų telefonu užfiksuotą vaizdo medžiagą, neva turinčią įrodyti Lietuvos pareigūnų „nežmonišką elgesį“ su migrante. Tuo tarpu Lietuvos pasieniečiai teigia, kad tai yra „visiška melagiena“ ir pasidalino vaizdo medžiaga. „Štai taip kuriamos melagienos.

Latvijoje per paskutinę parą buvo sulaikyta beveik 200 nelegalių migrantų, atėjusių iš Baltarusijos, skelbia DW remiantis vietos žiniasklaidos informacija. Vien per paskutinę naktį sieną kirto 65 atvykėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Guntis Pujatsas mano, kad sienos kirtimo iš Baltarusijos į Latviją procesas turi organizuotumo bruožų.

Lietuva vis dar susiduria į per sieną plūstančiais migrantais, o jau patekusiems į šalį prireikia ne tik apgyvendinimo, bet ir medicininių paslaugų.  Medicininės pagalbos prireikė ir migrantei, kuri šeštadienį, rugpjūčio 7 dieną, išgabenta į Jonavos ligoninę, kur buvo priimtas gimdymas.

Seimo antradienį ketinamose priimti įstatymų pataisose numatyta galimybė sienos apsaugai pasitelkti ir civilius asmenis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad to būtų imtasi tik kraštutiniu atveju, tačiau patvirtino, kad jei valstybės resursai išsektų, tektų naudotis civilių ir verslo pagalba. „Numatyta tam tikra išimtis, kad mes galėtumėme turėti būtinuosius darbus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriškos grįžimo į kilmės šalį. Užsieniečiui, kuris pageidauja savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, bus įgyjami kelionės į užsienio valstybę bilietai ir išmokama vienkartinė 300 eurų piniginė išmoka.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi išankstinių sąlygų, prieš atnaujinant bendravimą su Baltarusija. „Mes turime išankstinių sąlygų. Net ne dialogui, o tiesiog vieną išankstinę sąlygą – nutraukti migrantų srautus. Taip pat jis turi pasitraukti ir naujus rinkimus suorganizuoti, bet čia jau vėliau galėsime pakalbėti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.

Seimas antradienį priėmė sprendimą statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad nepateisinama, kad siena su Baltarusija nėra pastatyta 30 metų. Opozicijai kilo klausimų dėl sienos statybų skaidrumo ir atskiro įstatymo tvoros statymui reikalingumo.  Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.

Seime antradienį praplėtė karių galias pasienyje. Visgi opozicijai valdančiųjų planai kelia klausimų. Jie tikina, kad valdžia imasi priemonių, kurios taikomos nepaprastosios padėties metu, tačiau gudrauja ir nesiima įvesti tokio režimo. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo. Už paketą, suteikiantį daugiau galių kariams, balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, 11 parlamentarų susilaikė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė kreipusis į Seimo kontrolierių įstaigą, prašydama įvertinti įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus komentarus socialiniuose tinkluose apie migrantų krizės valdymą ir apsilankymą pasienyje. „Užklausėme įstaigos vadovo, kaip jis vertina šio valstybės tarnautojo poelgį ir komentarus mūsų pareigūnų vykdomų veiksmų atžvilgiu asmeninėje socialinio tinklo paskyroje“, – feisbuke antradienį rašė A. Bilotaitė.

Praėjusią parą į šalį iš Baltarusijos nepateko nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 100, antradienį rodo Statistikos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Anot statistikos, migrantai į Lietuvą nebepatenka ketvirtą parą iš eilės. Pasieniečių teigimu, grąžinimai vykdyti Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos, Šalčininkų rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje.

Lietuvai siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus, lėšos tvorai pasienyje su Baltarusija bus užtikrintos, sako finansų ministrė, kol kas negalėjusi pasakyti, apie kokias sumas kalbama.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, keturių metrų aukščio tvorai su „Concertina“ lėšos turėtų būti skiriamos etapais, pradžioje – iš Vyriausybės rezervo. „Siena tikrai neatsiranda taip greitai, todėl tikėtina, kad patys statybų kaštai išsidėstys per šiuos metus ir kitus metus.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Mickūnuose Vilniaus rajone padėkoti valstybės sieną saugantiems pareigūnams. Šalies vadovas tikino, kad migrantų krizė vis dar nėra įveikta, nors teigiamus poslinkius jis tikino matantis. „Mes norime, kad Lietuvis valstybės sienos būtų saugomos. Kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Tęsiantis neteisėtų migrantų krizei Lietuvoje nuspręsta statyti konteinerinių namelių miestelį, kuriame bus apgyvendinti sienos pažeidėjai. Praėjusią savaitę šiam tikslui įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) už 5,4 mln. eurų trims metams išnuomojo per du šimtus tokių namelių. Jie penktadienį pradėti statyti Medininkuose.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, Lietuva taps pirmąja regiono valstybe, kuri turi tokį solidų fizinį barjerą. Politikas įsitikinęs, kad ateityje tvora leis nuo Lietuvos nukreipti būsimus nelegalios migracijos srautus.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų. Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Lietuvos pasienio ruožą jau kirto daugiau nei 4 tūkstančiais neteisėtų migrantų iš Baltarusijos. Apgyvendinti pasienio užkardose ar savivaldybių patalpose jie skundžiasi gyvenantys blogesnėmis sąlygomis nei gyvuliai – šlapios palapinės, prastas maistas, keistos spalvos vanduo. Ieškodami išeičių, skanesnio maisto, migrantai simuliuoja ligas, tikėdamiesi geresnių sąlygų sulaukti ligoninėse. Medikai prabilo, kuo skundžiasi suaugusieji ir kokios būklės vaikai patenka į jų rankas.

Naktį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėseną atlikęs Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius savo akimis įsitikino, kad dalis migrantų iš esmės yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos: iš vienos pusės Baltarusijos pusė juos stumia į Lietuvą, bet Lietuva juos apgręžia ir tuomet jau baltarusių pareigūnai išsirikiuoja su skydais, bananais ir šalmais nenorėdami jų priimti atgal pas save. Apie tai jis papasakojo socialiniame tinkle.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Vyriausybė registravo įstatymų projektus, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija.

Lukašenką aptarnaujantys propagandistai pažėrė propagandos spektaklį – per televiziją rodo neva lietuvių sumušto ir mirusio irakiečio lavoną – jo gedinčius ir ašarojančius pasienio gyventojus ir net spontanišką baltarusių protestą prie Lietuvos ambasados. Tiesa, opozicinė žiniasklaida demaskuoja piketo organizatorius iš KGB – piketas pradėjo organizuoti dar prieš irakiečiui mirštant.  Tuo metu Irako valstybinės aviakompanija stabdo skrydžius į Minską.

Vidaus reikalų ministerijai leidus apgręžti migrantus ir nukreipti į pasienio punktus, iš viso apgręžta apie keli šimtai žmonių. Tačiau apgręžti migrantai niekur nedingsta. Neoficialiais duomenimis, jiems gali būti neleidžiama vykti į Baltarusijos gilumą, o tai reiškia, kad Baltarusijos pasienyje migrantų kiekis kaupiasi.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12-koje objektų Vilniuje. Tyrimas pradėtas, kai Vilniuje įsikūrusi įmonė trečiadienį pranešė, jog tą pačią dieną 12.32 val. gautas elektroninis laiškas su grasinimais įvykdyti teroristinį nusikaltimą. Laiške nurodyti objektai – prekybos ir pramogų bei verslo centrai. Patikrinimo metu įtartinų asmenų nepastebėta, įtartinų daiktų nerasta, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. Portalas alfa.

Nelegalių migrantų gretose fiksuojamas koronavirusas, niežai, kitos užkrečiamos ligos. Pasieniečiai apgailestauja, kad ne visos savivaldybės suteikia patalpų, kur būtų galima izoliuoti užsikrėtusių migrantų, tad jie gyvena kartu su sveikaisiais. Savivaldybių atstovai tikina, kad itin trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų, o ir šiuo metu dirbantys dar nėra atsigavę padidėjusio krūvio kovojant su koronavirusu.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu aptarė karių indėlį valdant migrantų krizę. Šalies vadovui pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių kariams valdant migracijos krizę. Anot šalies vadovo, šie pakeitimai leistų tai padaryti ekstremalios situacijos metu, tad nepaprastosios padėties gali ir neprireikti.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius įvertino sprendimą leisti pasieniečiams apgręžti į Lietuvą plūstančius nelegalius migrantus. Politiko teigimu, šioje situacijoje Lietuva vaikšto plonu ledu, o pareigūnų ir valdžios veiksmai turi būti skaidrūs it krištolas. „Vakar vidaus reikalų ministrė anonsavo, kad neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kertantys migrantai bus apgręžiami ir grąžinami į kaimyninės valstybės teritoriją.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesutinka, kad Lietuvos siena su Baltarusija yra „kiaura“. Ministras svarstė, ar nepaprastosios padėties įvedimas padėtų suvaldyti nelegalių migrantų antplūdį, tačiau prasitarė, kad artimiausiomis savaitėmis turėtų būti priimti įstatymų pakeitimai, kurie kariuomenei suteiktų daugiau galių saugant sieną. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas oficialioje Seimo „Facebook“ paskyroje atsakinėjo į žmonių jam užduodamus klausimus.

Migrantams nevaldomai plūstant į Lietuvą, mūsų šalis ėmėsi naujos taktikos – leido pasieniečiams apgręžti migrantus atgal į Baltarusiją ir nukreipti juos į legalius sienos perėjimo punktus arba diplomatines atstovybes, kur jie galėtų pateikti savo prieglobsčio prašymus. Jeigu migrantai nepaisytų pasieniečių nurodymų, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas leidžia pasieniečiams saugant sieną panaudoti psichinę ir fizinę prievartą.

Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma. „Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad atremiant hibridinę ataką iš Baltarusijos, būtina statyti fizinį barjerą – sieną. Ministrė tikisi, kad projektą finansuos ir Europos Sąjunga. Kad fizinis barjeras yra būtinas sutiko ir Lietuvoje viešinti eurokomisarė, visgi europinio finansavimo sienos statybai pažadėti negalėjo. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Kiekvieną dieną girdime naujienas apie šimtus migrantų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir pateko į mūsų šalį. Nemaža dalis šių migrantų – iš Irako.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte bei parlamentinių partijų lyderiais ketvirtadienį aptarė migracijos krizės valdymą bei užsienio politikos principus. Prezidentas džiaugėsi vieningu požiūriu į problemos rimtumą ir neatmetė galimybės, kad pasienio šalies regionuose gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Visgi šalies vadovas pažymėjo, kad prieš tai turi būti įvertintas ne vienas aspektas.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Dieveniškėse, kur susitiko su vietos gyventojais. Prezidentas tikino, kad siekia įsiklausyti į vietos bendruomenės rūpesčius, nes nelegalių migrantų antplūdis – visos Lietuvos problema. „Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.