Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis leidiniui „Euractiv“ teigė, kad afganistaniečiai jau naudojasi Baltarusijos atvertu keliu per Lietuvą patekti į Europos Sąjungą. Be to, jo teigimu, prie maršruto palengvinimo migrantams prisideda ne tik Baltarusija, bet, galimai, ir Rusija.
„Tai didėjantis galvos skausmas, nes Vakarų pajėgoms paliekant Afganistaną, egzistuoja tikimybė, kad pasipils didelis kiekis migrantų. Tai jau matome Tadžikistane, o su Rusijos pagalba jie galėtų pasiekti Europos sieną per Lietuvą ar net Latviją, Estiją bei Suomiją bei kitas valstybes, turinčias sieną su Rusija“, – liepos viduryje teigė užsienio reikalų ministras.
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius, paklaustas apie tai, teatsakė, kad ministerija atidžiai stebi situaciją Afganistane, o, kaip įrodo pastarųjų mėnesių situacija, kol yra režimų, vykdančių nedraugišką politiką Lietuvos ar visos Europos Sąjungos atžvilgiu, tol negalima atmesti nė vienos tikimybės. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis į portalo tv3.lt užklausą neatsakė.
Talibanui sugrįžus, padaugės pabėgėlių
Afganistano gyventojai dėl neramumų ir konfliktų jau keturiasdešimt metų migruoja iš savo valstybės, šios šalies pabėgėlių bendruomenė yra trečia didžiausia pasaulyje po sirų ir venesueliečių.
Pasak Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, iš viso pasaulyje yra apie 2,6 mln. registruotų Afganistano pabėgėlių, gyvenančių kitose valstybėse. Didžioji jų dalis apsistojo artimiausiose šalyse: Pakistane – apie 1,4 mln., Irane – apie 780 tūkst., bet nemažai Afganistano piliečių įvairiais keliais pasiekia ir Europą. Ir čia neskaičiuojant neregistruotų pabėgėlių.
2021 metų sausį afganistaniečiai sudarė antrą didžiausią grupę atvykėlių, pasiprašiusių politinio prieglobsčio Europos šalyse, bet iki šiol šios šalies gyventojai daugiausia rinkdavosi migracijos kelius per Turkiją į Graikiją ar Italiją.
JAV prezidentui Joe Bidenui nusprendus atitraukti karius iš Afganistano Talibanas savo žinion perima dalį teritorijų, o kai kur vyksta grumtynės dėl kontrolės su vyriausybinėmis Afganistano pajėgomis. Šeimos palieka namus bijodamos nevalstybinių grupių prievartos, plėšimų bei tarpusavio kovose naudojamų improvizuotų sprogdinimo įtaisų.
Jeigu ilgainiui Talibanas perimtų visos šalies kontrolę, galima tikėtis paaugsiančių migracijos srautų: kai tai buvo nutikę 1996-2001 metais, šalyje buvo įvesta ypač griežta šariato teisės forma, pagal kurią buvo vykdomos viešos egzekucijos svetimautojams, amputuojamos galūnės už vagystes, uždrausta visa muzika, kinas, televizija, mergaitės negalėjo mokytis, moterys – palikti namų be vyro palydos, apsilankyti pas gydytoją, dirbti, visoms moterims buvo privaloma apsidengti tradiciniu apdangalu nuo galvos iki pat pirštų galiukų. Nors toks apdangalas, trukdantis net matyti, yra būdingas ir šiuo metu, bet jį dėvi ne visos moterys. Talibano valdymo metu tai buvo privaloma visoms moterims ir visuomet.
„Neabejotinai, Talibano požiūris į edukaciją, moterų teises, lojalumo ryšius bus nepriimtinas daliai visuomenės, bet prisidės ir dar vienas faktorius – pasitraukus JAV, atsiranda galios vakuumas, kuris aktyvizuos Islamo valstybę. Ji dabar turi stiprias pozicijas Afganistane, vadinamas teritorines kišenes, tad gali intensyvėti Talibano ir Islamo valstybės kovos, o tai reiškia sprogdinimus, civilinės populiacijos persekiojimą ir panašiai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaitė.
Sunkiau grąžinti
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius irgi neabejoja, kad Afganistaną užvaldžius Talibanui dalis žmonių bėgs iš savo šalies, bet kartu atkreipia dėmesį, kad didžiausia bėgančiųjų dalis paprastai linkusi apsistoti kaimyniniame Pakistane arba Irane, ir tik apie 10 proc. migruoja toliau į kitas valstybes, tarp jų ir Europos.
Tačiau Pakistano nacionalinės saugumo tarybos patarėjas Moeedas Yusufas liepos mėnesio viduryje viešai pranešė, kad jo šalis pasiekė savo galimybių ribas ir negalės priimti daugiau afganų pabėgėlių. „Mes nesame tokioje pozicijoje, kad galėtume priimti daugiau pabėgėlių“, – portale voanews.com cituojamas tarybos atstovas.
Profesorius E. Račius sako, kad, be apsigyvenimo Pakistane ar Irane, afganistaniečiai potencialiai gali keliauti į Europą per Iraką ar Turkiją arba rinktis šiaurinį kelią per buvusias Sovietų Sąjungos valstybes. Afganistanas šiaurėje ribojasi su Turkmėnistanu, Uzbekistanu ir Tadžikistanu.
„Šis kelias buvo šiek tiek išbandytas 2015 metais, nedidelis srautas atsidūrė Suomijoje. Jis eina per buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, tai yra Centrinę Aziją, pačią Rusiją ir galbūt Gudiją. Taigi tokia tikimybė tai tikrai egzistuoja“, – sako E. Račius.
Tiesa, profesorius mano, kad migrantai iš Afganistano per Šiaurę nesudarytų didelio srauto, bet pripažįsta, kad tai, kas laikoma nedideliu srautu pasauliniu mastu arba visai Europai, galėtų būti visai didelis krūvis Lietuvai, jeigu mūsų šalis būtų pasirinkta kaip pagrindiniai vartai į Europos Sąjungą.
Šiuo metu iš visų nelegaliai atvykusių į Lietuvą migrantų dominuoja atvykėliai iš Irako, daugiausia tai kurdai. Iš visų šiais metais sulaikytų migrantų tik 79 yra iš Afganistano.
Tačiau, pasak profesoriaus E. Račiaus, atvykėlių iš Irako atveju Lietuva bent jau turi su kuo bendradarbiauti, šalyje nevyksta intensyvus ginkluotas konfliktas, todėl bent teoriškai galima tikėtis jokio statuso Lietuvoje neįgijusius migrantus grąžinti Irakui, nors dialogas su Bagdadu vystosi labai sunkiai, o Irako avialinijos vis plečia skrydžių apimtis iš Irako į Baltarusiją.
Afganistano atveju migrantų grąžinimas gali būti sunkesnis, nes šalyje vyksta ginkluoti susirėmimai. „Irako atveju yra valdžia, tai galima bent bandyti tartis, o Afganistano atveju su kuo tartis? Su Talibanu?“ – klausia profesorius.
„Jei iš Afganistano atsirastų kažkokia srovelė, tai būtų didesnė problema nei dabar su Iraku. Iš Irako ar jo dalies Kurdistano žmonės vyksta dėl geresnio gyvenimo, o ne todėl, kad jiems būtų kilęs pavojus gyvybei ar sveikatai. Bet iš Afganistano bėga ir tie, kuriems iš tiesų gresia susidorojimas“, – mano E. Račius.
Europos Sąjunga ir Afganistanas šiais metais balandį pasirašė Deklaraciją dėl bendradarbiavimo migracijos srityje, kuri pakeitė anksčiau egzistavusį panašaus pobūdžio susitarimą. Šie dokumentai yra skirti grąžinti į Afganistaną prieglobsčio Europos Sąjungos šalyse negavusius afganistaniečius.
Neoficialiai Afganistanas tai daro daroma mainais į užsienio finansinę pagalbą. Pavyzdžiui, 2016-2020 metais Europos Sąjungos valstybės bendrai Afganistanui skyrė 5 mlrd. eurų, dar 1,2 mlrd. eurų buvo skirta iš Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo fondo. Praėjusiais metais Ženevoje įsipareigojimas buvo atnaujintas numatant dar 1,2 mlrd. eurų laikotarpiui nuo 2021 iki 2025 metų, šių metų gegužę rašė „The Diplomat“ straipsnyje „The Asymmetrical EU-Afghanistan Cooperation on Migration“.
Tačiau šių metų liepos mėnesį Afganistano pabėgėlių ir jų grąžinimo ministerija kreipėsi į Europos bei kitas šalis prašydama laikinai sustabdyti piliečių grąžinimus dėl pablogėjusios saugumo situacijos ir koronaviruso pandemijos.
Italijis premjeras Mario Draghi praėjusį mėnesį jau perspėjo Europos Sąjungos nares tikėtis naujos migrantų bangos iš Afganistano pasitraukus tarptautinėms pajėgoms.
