„Pastaruoju metu nuolat augantis užsieniečių, neteisėtai kertančių Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija, skaičius rodo, kad išaugusius neteisėtos migracijos procesus skatina nedemokratiniai režimai, ir tikėtina, kad tokia situacija nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema, bet gali toliau plėtotis“, – rašoma Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte.
Čia pastebima, kad susidariusi situacija lemia, kad ekstremaliosios situacijos metu staigiai išaugus neteisėtos migracijos mastui civilinės saugos sistemos pajėgos susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu.
„Teisės aktuose yra numatyta galimybė ekstremaliųjų situacijų atvejais pasitelkti karinius vienetus.
Nepaisant to, ekstremaliųjų situacijų atvejais kariai neturi įgaliojimų jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl kariniai vienetai negali efektyviai padėti tokius įgaliojimus turinčioms civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti jų funkcijas“, – rašte aiškinama, kodėl reikia pakeisti įstatymus.
Antradienį juos veikiausiai pakeis Seimas ir netrukus pasirašys prezidentas.
Platūs įgaliojimai kariams
Įstatymui įsigaliojus, krašto apsaugos ministro įsakymu kariams galės būti suteikiamos gana plačios teisės.
Pavyzdžiui, jie galės duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams. Persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą.
Kariai taip pat galės laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą.
Be to, kariai galės tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą.
Galiausiai kariai galės panaudoti ir specialiąsias priemones.
Šiuo metu kariai neturi teisės imtis jokių panašių priemonių prieš civilius gyventojus.
Tiesa, kaip pabrėžiama įstatymo aiškinamajame rašte, įgaliojimai kariams gyventojų atžvilgiu galėtų būti suteikiami krašto apsaugos ministro įsakymu tik esant visoms šioms sąlygoms:
- yra paskelbta ekstremalioji situacija;
- kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti tam tikrų civilinės saugos sistemos pajėgų, t. y. policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų, būtiniausias veiklos sąlygas;
- yra gautas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotas rašytinis prašymas;
- sprendimas yra suderintas su Prezidentu.
Be kita ko, Seimui siūloma pakeisti ir Darbo kodeksą.
Jį norima papildyti nuostata, kad mobilizaciją ir karo padėtį reglamentuojančiuose įstatymuose, taip pat civilinę saugą reglamentuojančiame įstatyme nustatytais ekstremaliosios situacijos atvejais gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos.
Paprastai kalbant, esant tam tikromis aplinkybėmis, įprastos Darbo kodekso nuostatos Lietuvoje gali ir neveikti.
Pastaruoju metu kirsdami Baltarusijos ir Lietuvos sieną į mūsų šalį nelegaliai atvyko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Daugiausia jų yra iš Irako.
