Tai signalizuoja keletą dalykų. Pirma, dauguma prieglobsčio prašymų, tikėtina, bus atmesti. Antra, nesitikima, kad migrantų srautai greitai sustos. Trečia, Lietuva nemato ar neturi jokių galimybių kalbėtis su Baltarusijos režimu, kuris pasitelkdamas migrantus specialiai didina spaudimą Lietuvai.
Dauguma atvykėlių – kurdai
Užsienio reikalų ministerija informavo, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau kalbėjosi su Irako ir Turkijos kolegomis, o artimiausiu metu planuojamas vizitas į Bagdadą ir Ankarą. Turkijos pagalbos Lietuvai reikia nustatant migrantų tapatybes, nes daugelis jų į Baltarusiją patenka skrisdami per Stambulą, o vėliau atvykę į Lietuvą dokumentus „pameta“.
„Mums reikalinga Turkijos pagalba identifikuojant asmens tapatybę, nes asmenys atvyksta į Lietuvą be jokių dokumentų“, – teigia Užsienio reikalų ministerija.
Lėktuvai iš Stambulo į Minską skrenda kasdien, keturis kartus per dieną, bet didžioji dauguma migrantų į Lietuvą atvyksta iš Irako, todėl Bagdado pagalbos Lietuvai reikės siekiant grąžinti prieglobsčio negavusius asmenis į jų kilmės šalį.
Tačiau čia prasideda dar įdomesni dalykai. Irakas nėra vienalytė valstybė, joje egzistuoja kvazi-nepriklausoma teritorija – Kurdistanas, nesėkmingai siekęs nepriklausomybės nuo Irako.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo ir Vidurio Rytų ekspertas Egdūnas Račius, 98 proc. atvykstančiųjų į Lietuvą iš Irako yra kurdai. Tokia išvada daroma dėl kalbos, iš kurios ir į kurią reikia versti, kai pasieniečiai atlieka pirmines apklausas. Kurdai pagal etninę kilmę nėra arabai, todėl arabiškai gali nekalbėti, tačiau pagal religiją dažniausiai būna musulmonai sunitai.
Kad kurdai vyrauja tarp migrantų patvirtino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas, pulkininkas Vidas Mačaitis.
Baltarusija neturi ambasados Irake, bet Kurdistano sostinėje Erbilyje įsikūręs Baltarusijos garbės konsulatas, tiesa, jis formaliai neturi teisės išduoti vizų. Tik akivaizdu, kad besikreipiančių nemažai, nes konsulatas „Facebook“ kartoja informaciją, skirtą Kurdistano ir viso Irako piliečiams, kad negali išduoti Baltarusijos vizų ir nukreipia į Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos puslapį.
„Gali būti, kad vizos išduodamos per valstybinę kelionių agentūrą, kuri turi savo biurą Irake ir dalija vizas į kairę ir į dešinę“, – teigia profesorius E. Račius, įtardamas, kad vizos vis tik dalijamos Kurdistane, o ne Irako sostinėje Bagdade.
Kas vyksta Kurdistane, kad kurdai taip nori palikti savo šalį ir vykstą į Europos Sąjungą? Pasak profesoriaus E. Račiaus, Kurdistane iš tiesų esama įtampų, bet jos ne tokios, kad galėtume manyti, jog žmonės bėga nuo konfliktų ar politinio persekiojimo.
„Šiuo metu kalbame apie ekonominius migrantus. Ar kada nors Kurdistane gali būti taip blogai, kad reikėtų galvoti apie politinius pabėgėlius? Taip, išties gali būti, bet dabar taip nėra“, – sako E. Račius.
Pasak profesoriaus, kurdai turėjo lūkestį sukurti nepriklausomą valstybę. 2017 metais buvo surengtas referendumas, kuriame 92 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų balsavo už nepriklausomybę. Kurdų sparnai nepriklausomybei užaugo po to, kai „Islamo valstybei“ įsiveržus į Iraką, Irako karinės pajėgos žlugo, tuo metu autonominio Kurdistano karinės pajėgos sugebėjo atsilaikyti.
Tačiau atsiskyrimo neparėmė nei amerikiečiai, nei juo labiau turkai, turintys ilgą kovų su kurdais istoriją, o Irako Aukščiausiasis Teismas referendumą paskelbė antikonstituciniu. Iškart po referendumo Irako vyriausybinės pajėgos įžengė į regioną, įskaitant ir naftos turtingą Kirkuko provinciją.
Kurdistane taip pat veikia su Turkija kovojanti Kurdų darbininkų partijos (PKK) grupuotė, todėl Ankara kartas nuo karto atakuoja kurdų kovotojų pozicijas šiaurės Irake.
E. Račius sako, kad Kurdistane vyrauja kelių lygmenų įtampos: pirmoji – tarp dviejų pagrindinių kurdų partijų, antroji – tarp Kurdistano autonominės valdžios ir Kurdų darbininkų partijos (PKK), kovojančios prieš Turkiją.
„Karinio konflikto nėra, bet ekonomine prasme Kurdistanui nesiseka tvarkytis, o nepriklausomybė irgi nepavyko, todėl, matyt, galimybė išvykti vilioja“, – teigė profesorius.
Iš viso Irako Kurdistane gyvena apie 5,4 mln. kurdų, dar apie 3 mln. įsikūrę Kurdistanui oficialiai nepriskiriamose teritorijose Irake.
Su Iraku susitarti dėl migrantų grąžinimo nebus lengva
Lietuva tikisi sulaukti Turkijos pagalbos nustatant daugelio migrantų tapatybę, bet dėl asmenų grąžinimo ketina derėtis su Irako vyriausybe, tik problema, kad Irakas su Europos Sąjunga nėra pasirašęs readmisijos sutarties, o pagal 2020 metais publikuotą Europos audito rūmų analizę, Irakas patenka tarp 11 pasaulio šalių, į kurias grąžinti prieglobsčio negavusius asmenis Europos Sąjungai sudėtingiausia.
Pavyzdžiui, 2014-2018 metų laikotarpiu per metus vidutiniškai palikti Europos Sąjungą turėjo 24,6 tūkst. Irako piliečių, bet efektyvaus grąžinimo procentas siekia 32 proc. 2019 metais sugrąžinimo efektyvumas krito iki 25 proc.
Tokie skaičiai tarsi signalizuoja, kad Irakas nėra pernelyg suinteresuotas aktyviai dalyvauti piliečių grąžinimo procese. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius sako, kad tai vis tiek geriau nei nedaryti visiškai nieko.
„Net jeigu mes maksimaliai padidinsime vidinius pajėgumus, pasistatysime barjerą ties siena su Baltarusija, išorinis veiksnys vis tiek išliks, todėl su juo kažkaip reikia kovoti ir derybos yra neišvengiamos. Ar tai efektyvu, kitas klausimas, bet vis tiek tai reikia daryti“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, gal mainais į bendradarbiavimą migracijos klausimais Lietuva Irakui ar Turkijai gali siūlyti vakcinų nuo COVID-19, L. Jonavičius sutiko, kad tai gali būti svarstoma, nes mūsų šalis neturi pernelyg didelių derybinių galimybių, kaip paskatinti šias valstybes bendradarbiauti.
Užsienio reikalų ministerija portalui tv3.lt teigė negalinti atskleisti konkrečių paskatų, bet pripažino, kad turi parengusi visą spektrą siūlymų tiek Irakui, tiek Turkijai.
„Nemanau, kad abi šios šalys turėtų didelės vidinės motyvacijos bendradarbiauti. Oficialiuose susitikimuose tikriausiai sakys „Yes, of course“, bet praktika gali būti kitokia. Tačiau vis tiek tai geriau nei nieko“, – teigia L. Jonavičius, pažymėjęs, kad pokalbiai su Iraku ir Turkija yra beveik vienintelis galimas derybų variantas, nes kalbėtis su Baltarusijos režimu Lietuva neturi jokių galimybių.
Kad reikia derėtis su Iraku dėl migrantų grąžinimo, mano ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius E. Račius. Tačiau, jo nuomone, dar efektyvesnė strategija būtų kalbėtis tiesiogiai su Kurdistano autonomijos atstovais.
„De facto, tai beveik nepriklausoma valstybė. Kad Irako vidaus reikalų ministras palinguos galvą ir pasakys „Taip, suprantu, tai problema“, nuo to niekas nepasikeis. Geriausiu atveju jis paskambins Kurdistano vidaus reikalų ministrui ir sakys: „Klausyk, gal gali ką nors padaryti? Todėl kalbėtis būtų pravartu ir tiesiogiai“, – reziumavo E. Račius.
