Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.
„Tai yra specialus įstatymas, skirtas šiam projektui. Vis dėlto, po diskusijų buvo sutarta ir nutarta, kad tokio atskiro įstatymo reikia dėl įvairių išlygų ir dėl tam tikro sprendimo dėl paties projekto valdymo modelio. Ir dėl pačio projekto svarbos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tikimės, kad jie bus priimti ir jie leis mums įgyvendinti kaip įmanoma greičiau šio fizinio barjero statymo projektą Lietuvoje“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad tvoros statybos projekto galėtų imtis viena iš valstybės valdomų įmonių, kuri turi patirties su infrastruktūriniais projektais. Kalbama, kad tai galėtų būti įmonė „Epso-G“.
„Mes turime rasti gerą balansą taro dviejų užduočių. Pirma užduotis – optimalus laikas reikalingas projekto įgyvendinimui. Kita užduotis – maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes jis yra didelis, vertė yra didelė, dėl to ir atsakomybė yra labai didelė“, – teigė I. Šimonytė.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
„Pastaruoju metu nuolat augantis užsieniečių, neteisėtai kertančių Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija, skaičius rodo, kad išaugusius neteisėtos migracijos procesus skatina nedemokratiniai režimai, ir tikėtina, kad tokia situacija nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema, bet gali toliau plėtotis“, – rašoma Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte.
Čia pastebima, kad susidariusi situacija lemia, kad ekstremaliosios situacijos metu staigiai išaugus neteisėtos migracijos mastui civilinės saugos sistemos pajėgos susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu.
„Teisės aktuose yra numatyta galimybė ekstremaliųjų situacijų atvejais pasitelkti karinius vienetus.
Nepaisant to, ekstremaliųjų situacijų atvejais kariai neturi įgaliojimų jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl kariniai vienetai negali efektyviai padėti tokius įgaliojimus turinčioms civilinės saugos sistemos pajėgoms vykdyti jų funkcijas“, – rašte aiškinama, kodėl reikia pakeisti įstatymus.
Antradienį juos veikiausiai pakeis Seimas ir netrukus pasirašys prezidentas.
Platūs įgaliojimai kariams
Įstatymui įsigaliojus, krašto apsaugos ministro įsakymu kariams galės būti suteikiamos gana plačios teisės.
Pavyzdžiui, jie galės duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams. Persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą.
Kariai taip pat galės laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą.
Be to, kariai galės tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus, atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą.
Galiausiai kariai galės panaudoti ir specialiąsias priemones. Šiuo metu kariai neturi teisės imtis jokių panašių priemonių prieš civilius gyventojus.
Tiesa, kaip pabrėžiama įstatymo aiškinamajame rašte, įgaliojimai kariams gyventojų atžvilgiu galėtų būti suteikiami krašto apsaugos ministro įsakymu tik esant visoms šioms sąlygoms:
- yra paskelbta ekstremalioji situacija;
- kai įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina atkurti tam tikrų civilinės saugos sistemos pajėgų, t. y. policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų, būtiniausias veiklos sąlygas;
- yra gautas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotas rašytinis prašymas;
- sprendimas yra suderintas su Prezidentu.
Be kita ko, Seimui siūloma pakeisti ir Darbo kodeksą.
Jį norima papildyti nuostata, kad mobilizaciją ir karo padėtį reglamentuojančiuose įstatymuose, taip pat civilinę saugą reglamentuojančiame įstatyme nustatytais ekstremaliosios situacijos atvejais gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos.
Paprastai kalbant, esant tam tikromis aplinkybėmis, įprastos Darbo kodekso nuostatos Lietuvoje gali ir neveikti.
Tvoros statybą svarstys ir Seimo komitetai
Penktadienį situaciją pasienyje aptars ir parlamentiniai komitetai. Uždarame posėdyje jiems bus pristatytas fizinio barjero diegimo Baltarusijos pasienyje projektas, aptartos jo finansavimo galimybės, viešųjų pirkimų procedūros ir teisės aktų pakeitimai, reikalingi sklandžiam projekto įgyvendinimui.
Taip pat planuojama priimti bendrą Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų sprendimą, raginantį visu valstybės sienos su Baltarusija perimetru per kuo trumpesnį laiką sustiprinti valstybės sieną fiziniu barjeru.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.