Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.
Lietuva nėra palikta viena
„Šį rytą turėjome progos susitikti su gerbiama komisare Johansson ir pakalbėti apie Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje besiklostančią situaciją.
Kaip jau ne kartą esame minėję, vertiname šią situaciją ne kaip Lietuvos ir Baltarusijos kažkokį dvišalį klausimą, bet kaip ES ir Baltarusijos pasienyje susiformavusią situaciją, kuri, deja, bet kelia labai didelių iššūkių pirmiausia Lietuvai“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovė paminėjo, kad nuo tada, kai po „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo ir priverstinio nutupdymo ES paskelbė sugriežtinusi sankcijas Minsko režimui, Lietuva pajuto suintensyvėjusį nelegalios migracijos srautą, kurio organizavime dalyvauja ir Baltarusijos režimas.
„Nuo pat pradžių, tiek dvišaliu pagrindu mūsų kolegos iš kitų ES valstybių narių, tiek ES institucijos, komisija, vadovų taryba šitai situacijai skiria labai daug dėmesio ir sulaukiame daug operatyvaus atsako. Labai operatyvaus įsiklausimo į situaciją, juo labiau, kad situacija kinta labai sparčiai“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, eurokomisarės vizitas Lietuvoje taip pat įrodo ES dėmesį situacijai dėl nelegalios migracijos. Kaip kalbėjo I. Šimonytė, europinės institucijos Lietuvai padeda ir ateityje tikėtina padės labiau mažinant augantį nelegalių migrantų srautą į mūsų šalį.
Pasak premjerės, Lietuva didelius lūkesčius sieja su Europos Sąjungos derybomis su Irako vyriausybe, tiek mažinant srautus, tiek sutariant dėl irakiečių grąžinimo namo.
Vyriausybės vadovė pažymėjo ir praktinę pagalbą iš europinių institucijų, daugiausiai papildomų pareigūnų, vertėjų, kitų specialistų atvykimas į pasienio ruožus.
„Lietuva, spręsdama problemą, kuri yra Europos Sąjungos problema, tikrai nėra palikta viena“, – tvirtino I. Šimonytė.
Ketina statyti fizinį barjerą
Kalbėdama apie papildomą finansavimą situacijai spręsti, I. Šimonytė teigė, kad išlaidos, reikalingos migrantų išlaikymui, priklauso tiek nuo žmonių kiekio, tiek nuo to, kaip greitai pavyktų žmones grąžinti į jų kilmės šalis.
Pasak premjerės, jei situacijai išlieka panašiame lygmenyje, iki metų pabaigos krizei spręsti reikės skirti dešimtis milijonų eurų.
„Yra kita dalis sprendinių, kuri susijusi su fizine sienos apsauga, tiek įranga, kurią reikia pasienyje diegti, <...> tiek ir fiziniu barjeru, kurį Vyriausybė yra nusiteikusi pasienyje tiesti, pradedant nuo pačių pažeidžiamiausių ruožų, bet turint mintyje ir visą ES rytinę sieną.
Ir čia mes kalbame apie ženklias sumas, jei visas projektas bus įgyvendintas, mes kalbame apie sumas, kurios viršija 100 mln. eurų.
Pasakysiu labai tiesiai ir labai paprastai – Vyriausybė šį projektą įgyvendins nepriklausomai nuo to, kaip mums seksis diskusijos su Europos Komisija dėl galimo Europos Sąjungos institucijų prisidėjimo. Nes mes taip suprantame savo sienų ir Europos Sąjungos sienų apsaugą“, – tikino premjerė I. Šimonytė.
Jos nuomone, tai gali būti proga susitarti, kad Europos Sąjungos išorinės sienos yra stiprinamos fiziškai tokias barjerais.
Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus kitose ES šalyse
Lietuva taip pat svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse.
Premjerė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma.
„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – teigė I. Šimonytė.
Eurokomisarė: neturime suteikti laisvos prieigos prie Europos Sąjungos
„Mes susiduriame su agresyviu Lukašenkos režimo aktu, kuris yra specialiai sukurtas provokuoti.
Tai yra veiksmų tikslas ir tai nėra vien migracijos krizė, tai yra agresijos veiksmas, kuris skirtas išprovokuoti.
Tai yra režimo veiksmas, kuris neleidžia laisvų rikimų, kuris nutupdė skrydį tarp laisvų Europos Sąjungos narių“, – kalbėjo eurokomisarė Y. Johansson.
Europos Komisijos narė pažymėjo, kad Lietuva greitai, ramiai ir veiksmingai reagavo į kylančią migracijos krizę.
Y. Johansson nuomone, Europos Komisija ir kitos ES šalys taip pat gana greitai sureagavo į kylantį naują iššūkį ir suteikė reikiamą pagalbą Lietuvai.
„Turime aiškiai parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie Europos Sąjungos“, – kalbėdama apie kylančius nelegalių migrantų srautus pabrėžė Y. Johansson.
Europos Komisijos narė pasakojo, kad Lietuva artimiausiu metu sulauks dar daugiau papildomos pagalbos iš europinių institucijų, taip pat Europos Komisija pasirengusi finansuoti gerą apsaugos sistemą išorės sienoms apsaugoti, kuri apimtų stebėseną, apsaugą ir užkirstų kelią nelegaliems migrantams.
Eurokomisarės teigimu, sekmadienį į Lietuvą turėtų atvykti papildoma delegacija, kuri detaliau aptars papildomą finansavimą šaliai.
„Svarbu suvokti, kad dauguma iš tų migrantų nėra pabėgėliai. <...> Turime užtikrinti, kad šie žmonės būtų išsiųsti į savo kilmės valstybę. Taip pat turime užkirsti kelią skrydžių į Minską, gabenančių tokius asmenis, daugėjimui“, – teigė Y. Johansson.
Y. Johansson, po susitikimo su premjere, su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankysis pasienyje su Baltarusija.
Prieš tai pirmadienį į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
