„Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko šis susitikimas, kuriame dalyvavau aš, gerbiama premjerė ir parlamentinių partijų lyderiai. Puiku, kai pasiekiame tokio pobūdžio formatą tokiai problemai, kuri šiuo metu yra migracija, spręsti.
Šiandien prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame“, „vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šitą tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – po susitikimo teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, per susitikimą kalbėta ir apie Lietuvos užsienio politikos principus.
„Užsienio politikos principai buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami. Jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Dėl to, Baltarusijos režimo vertinimas iš esmės nesikeičia.
Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtumėme taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai.
Aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014–2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tą galėtume padaryti jau šį rudenį“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, su partijų lyderiais aptarta ir tai, kad reikia čia ir dabar spręsti sienos problemą, kuri buvo nespręsta ilgą laiką ir, anot G. Nausėdos, tą reikia padaryti labai greitai.
„Ir esame pasiūlę, ir tikimės labai pilietinės iniciatyvos iš statybos organizacijų, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepia į tą kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir laukdamos valdžios institucijų vadybinio gebėjimo pradėti šį procesą“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Manau, kad netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra visiškai tinkamos. Šioje vietoje mums svarbiausias greitis, mums svarbiausias efektyvumas, svarbiausia, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šį darbą kaip galima greičiau“, – pridūrė jis.
Prezidentas politinių lyderių teiravosi ir jų pozicijos dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio regionuose.
„Daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šį klausimą galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje. Tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus. Pirma, įvertinti teisines šito sprendimo įvedimo aplinkybes ir kokią įtaką šitas sprendimas turėtų ne tik tai mūsų sienos užkardymo klausimams, bet ir mūsų pilietinių teisių Lietuvoje aspektu.
Be jokios abejonės, turime turėti platų konsensusą dėl nepaprastosios padėties ir svarbiausia – įvertinti, ką nepaprastoji padėtis, palyginti su šiandienine ekstremalia situacija, mums suteiktų atskirų mūsų struktūrų įgalinimo prasme. Esu įsitikinęs, kad kariuomenę mes įgalinsime ir esame pajėgūs tą padaryti šiandien, net ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Tą darome dabar ir darysime ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Apsilankė Dieveniškėse
Susitikimo išvakarėse G. Nausėda iš anksto neskelbęs apsilankė Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, jo paties teigimu, siekdamas įsiklausyti į gyventojų, besipriešinančių neteisėtų migrantų perkėlimui, išsakomus rūpesčius.
„Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu“, – feisbuke trečiadienį rašė G. Nausėda.
Anksčiau šią savaitę jis sakė norintis su partijų lyderiais susitarti dėl bendrų užsienio politikos principų, nes pastaruoju metu tvirtino įžvelgiantis „saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą“.
Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Vyriausybė yra numačiusi perkelti šiuo metu pasienio užkardose, savivaldybių ir kitose patalpose apgyvendintus migrantus į kelias didesnes stovyklas, tačiau susiduria su aktyviu dalies gyventojų pasipriešinimu.
Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
