Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.
Eurokomisarė Y. Johansson po apsilankymo pasienyje pripažino, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra reikalingas. Lietuvos Vyriausybė ketina statyti tokį fizinį barjerą. Kai kiek anksčiau teigė premjerė Ingrida Šimonytė, nesvarbu, ar šį projektą finansuos Europos Komisija, ar ne, Lietuva to imsis.
„Mano nuomone, kažkoks fizinis barjeras yra būtinas. <...> Mano nuomone, tai labai gera idėja pastatyti finansinį barjerą.
Ar tai galėtų būti tiesiogiai finansuojama ar ne, tai sunkiau pasakyti. Mes nesame niekada finansavę jokios tvoros statybos.
Mes finansuojame kitokios įrangos įsigijimą tam, kad užtikrintume, kad pasienio ruožas būtų kuo geriau apsaugotas“, – kalbėjo Y. Johansson.
„Mes sutariame dėl vieno dalyko – Lietuvai atremiant šitą hibridinę ataką yra būtina statyti fizinį barjerą arba sieną tam, kad atremti šitą ataką. Nes ši siena yra ne tik Lietuvos siena, tai Europos Sąjungos išorinė siena.
Šiuo atveju mes tikimės solidarumo ir supratimo, kad tie sprendimai dėl finansavimo ir kitų dalykų bus rasti, nes mūsų visų atsakas turi būti greitas ir ryžtingas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak A. Bilotaitės, fizinis barjeras arba tvora – nacionalinio saugumo klausimas ir strateginio lygmens objektas, kuriame reikalingas aukščiausio lygmens dėmesys. Ministrės teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau yra paruošusi techninio lygmens sprendinius.
„Mes labai rimtai svarstome ir dėliojame. Politinė valia statybai yra, bet kokiu atveju, mes suprantame, kad be fizinio barjero, be sienos, mes nesugebėsime atremti šito atsako. Tai yra būtinas sprendimas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Visgi ministrė nedetalizavo, kokio dydžio galėtų būti ši siena, ar ji būtų betoninė, nors, anot A. Bilotaitės, pasiūlymų statyti betoninę sieną ji yra girdėjusi.
„Prie to dar dirba mūsų specialistai“, – kalbėjo A. BIlotaitė.
Ministrė taip pat atskleidė valdžios planą sienos apsaugai. Pirmiausia – padengti visą sieną su Baltarusija koncertina.
„Kuri būtų ne šiaip įprasta koncertina, dviem aukštais statoma, bet piramidės principu. <...> Tai yra rimtas atsakas, kurį sudėtinga įveikti.
Šalia stovėtų jau ta fizinė tvora, galbūt nedetalizuojant kaip ji atrodytų. Bet mes matome, kad toks pamodeliavimas iš tikrųjų leistų mums rimtai atremti šitą migracijos iššūkį“, – teigė A. Bilotaitė.
Lietuvoje pastarosiomis dienos fiksuojami rekordiniai migrantų srautai. A. Bilotaitė teigė, kad iki metų pabaigos sulauksime dešimties tūkstančių migrantų.
„Pradžioje mes skaičiavome, kad bus iki 8 tūkst. žmonių , bet dabar matome, kad iki šių metų [pabaigos] mes tą skaičių galime turėti ženkliai didesnį, netgi iki 10 tūkst. Kitais metais dar 5 tūkst. turėtų būti. Modeliuojant situaciją matant neprognozuojamą Lukašenkos elgesį. Todėl mes esame sudėlioję papildomą finansinį poreikį“, – sakė A. Bilotaitė.
Prieš tai pirmadienį į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.
EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
