Per Lietuvos sieną plūstant nelegaliems migrantams iš Artimųjų Rytų, TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija nuvyko į Iraką ir savo akimis stebėjo, kas ir kaip organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą į Lietuvą per kiaurą sieną su Baltarusija.
Iš Irako grįžęs A. Šulija kartu su Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriumi, politologu Linu Kojala viešėjo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“.
Specialiai iš Irako TV3: veikia kelionių į Baltarusiją tinklas – uždirba nuo 600 eurų iš žmogaus:
Kad išvažiuotų pardavė šaldytuvą
„Prieš kelionę neturėjau didelių lūkesčių, bet skaitant apie saugumo situaciją šalyje ir žinant įvykius, kurie ten klojosi pastaruoju metu, buvo aišku, kad tai nebus malonus pasivažinėjimas, maloni turistinė kelionė“, – pasakojo A. Šulija.
Žurnalistas teigė, kad Bagdado gatvėse patruliuoja didžiulės saugumo pajėgos, aplink viešbučius apjuostos tvoros, kiekvienas į miestą įvažiuojantis automobilis tikrinamas nuo bombų.
„Iš to susidaro įspūdis, kad situacija yra ganėtinai tragiška saugumo prasme. Net ir tie įvykiai, kurie vyko gana trumpo vizito metu, ir teroristinis išpuolis mieste, ir netrukus po kelionės paleistas dronas į Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą, kurį numušti buvo panaudota priešlėktuvinė sistema, ir vėliau įvykęs dar didesnis teroro aktas, kurio metu žuvo kelios dešimtys žmonių, tik įrodo, kad situacija saugumo prasme šalyje yra tragiška“, – kalbėjo A. Šulija.
Jam pavyko pakalbinti keletą į Lietuvą susiruošusių irakiečių. Vienas jų pardavė bene didžiausią turtą Irake – šaldytuvą.
„Bet čia turbūt mažiausias dalykas, kuris atspindi sunkumus, su kuriais tie žmonės susiduria. Vienam iš jų – 40 metų ir jis sako, kad visą savo gyvenimo neturėjo darbo. Sako, kad turiu išsilavinimą, bet per 40 metų negavau darbo, nes jo tiesiog nėra, turiu dirbti tuos juodus darbus, kad išmaitinčiau savo šeimą ir tai yra be galo sunku. Ta desperacija juntama“, – pasakojo TV3 Žinių žurnalistas.
Palikti tėvynę norėtų beveik kiekvienas
Tačiau noras palikti Iraką juntamas ir iš geresnėje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių gyventojų, kurie, pavyzdžiui, dirba valstybinėse institucijose ir iš pirmo žvilgsnio jų situacija turėtų būti gerokai geresnė.
„Tačiau net ir jie sako, kad pirmai progai pasitaikius išvažiuotų. Tai nėra vien ekonominiai klausimai, tai yra dėl saugumo, neužtikrintumo dėl ateities klausimai, kuriuos jie kelia, kurie kelia nerimą dėl galimybės turėti vaikų, šeimą.
Kiekviename lygyje, su kiekvienu gatvėje sutiktu žmogumi kalbant anksčiau ar vėliau išlenda ta tema, kad toje šalyje gyventi yra labai sunku ir, jeigu būtų galimybė, turbūt 90 proc. su kuo aš kalbėjau, sakė, kad jei būtų proga, jie išvažiuotų“, – kalbėjo A. Šulija.
Pašnekovas pasakoja, kad pastaraisiais dešimtmečiais Irako valdžioje buvo nemažai pasikeitimų, kas turėjo didelės įtakos nestabiliai padėčiai šalyje.
„Pradedant Saddamu Husseinu ir taip toliau, nuolatos besikeičianti valdžia, kova tarp įtakingų politinių, islamistinių grupuočių. Dėl to daugelis žmonių dėl politinių priežasčių yra priversti palikti šalį. Tokiu atveju jie ieško vietos, kur nusėsti“, – teigė A. Šulija.
Neatrodo, kad Irakas galėtų būti funkcionuojanti valstybė
L. Kojalos teigimu, situacija Irake yra itin sudėtinga, tą rodo ir tarptautiniai rodikliai. Pasak jo, jei žiūrėtume į pažeidžiamiausias valstybes globaliu mastu, matytume, kad Irakas yra tarp 20 tokių pasaulio valstybių, vertinant ir ekonominę, ir politinę, ir saugumo situaciją.
„Pastaraisiais metais ten situacija ženkliai negerėjo“, – pasakojo politologas.
Prieš dešimtmetį amerikiečiai paskelbė, kad nutraukia karines operacijas Irake ir buvo tikimąsi, kad Irakas pajudės savarankiškos politinės ateities linkme. Tačiau, anot L. Kojalos, jau po kelerių metų Jungtinių Valstijų kariai turėjo sugrįžti, nes šalyje įsigalėjo vadinamoji Islamo valstybė.
„Dabar Joe Bidenas skelbia, kad amerikiečių kariai bent jau karines operacijas nustos vykdyti, bet didelio optimizmo šis sprendimas nesulaukia, nes ta pati Islamo valstybė, įvairūs klanai, aplinkinio regiono situacija nerodo, kad Irakas galėtų artimiausiu metu tapti funkcionuojančia valstybe“, – teigė L. Kojala.
RESC direktoriaus nuomone, tokia sudėtinga situacija apsunkina bet kokias dvišales derybas su Irako vyriausybe, nes kad ir ką pavyktų susitarti, anot L. Kojalos, apie susitarimo įgyvendinimą kalbėti būtų pakankamai sudėtinga.
L. Kojalos teigimu, praėjusiais metais buvo suskaičiuota apie 9 mln. Irako piliečių, kurie arba šalies viduje buvo priversti palikti namus dėl vienokių ar kitokių priežasčių, arba buvo pabėgę iš Irako ieškoti laimės svetur.
„Puikiai suprantame, kad didesnė dalis tų, kurie išvyksta iš Irako kažkur kitur, savo ateities kryptimi mato Europos šalis“, – sakė pašnekovas.
Į Baltarusiją vyksta ir turtingi bei įtakingi asmenys
Pasak A. Šulijos, įdomu, kad nemaža dalis irakiečių, su kuriais jam teko bendrauti, žino Baltarusiją ir šios šalies politinės situacijos specifiką.
„Galbūt turintys universitetinį išsilavinimą, labiau domintys pasaulio aktualijomis. Baltarusija jiems nėra kažkokia nauja šalis. Tas turizmas, kuris vyksta tarp Baltarusijos ir Irako, taip pat vyksta jau ne vienerius metus“, – pasakojo žurnalistas.
Irakiečiams, ieškantiems saugaus kranto, Vakarai ir Europos Sąjunga dažnai yra uždari, todėl tokiomis vietomis, kur galima bėgti, tampa Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, kai kuriais atvejais – Baltarusija.
„Kai kurie asmenys, netgi asmenys turintys pinigų ir politinės įtakos, randa savo vietą Baltarusijoje, bent jau man taip pasakojo žmonės, kurie žino tuos asmenys, kurie su jais bendrauja, palaiko ryšius. Todėl Baltarusija nėra nieko naujo“, – aiškino A. Šulija.
Kalbant apie Lietuvą, žurnalistas pabrėžė, kad daugeliui irakiečių tai – mažai žinoma šalis, tačiau, kaip dažnai pasitaiko Artimuosiuose Rytuose, Irako gyventojams mūsų šalis suvokiama kaip Europos Sąjungos, Vakarų dalis.
„Tiek to ir užtenka. Todėl bendro kažkokio įsivaizdavimo, kaip ta šalis atrodo, kokia mūsų ekonominė situacija, jiems nėra skirtumo tarp Vakarų Europos ir Lietuvos. Tai yra bendra Europos Sąjungos erdvė, į kurią patekęs, tu gali keliauti iš vieno taško į kitą ir tai jiems yra svarbiausia“, – teigė pašnekovas.
Patekimas į pabėgėlių stovyklą jų nesustabdys
Kaip teigė A. Šulija, žinios, ką migrantai patiria Lietuvoje, sklinda iš lūpų į lūpas, Lietuvos žiniasklaida yra sekama, beveik kiekvienas pasirodantis straipsnis yra išverčiamas, juo dalinamasi socialiniuose tinkluose.
„Nuolat aptarinėjamos tos aktualijos, vyksta tiesioginės transliacijos iš tų pabėgėlių centrų, ta informacija sklinda. Tačiau, žinoma, daugeliui tai nėra kažkoks stabdis, neigiamas aspektas, kad tu būsi uždarytas į kažkokią tai stovyklą.
Tie žmonės yra pasiryžę plaukti per Viduržemio jūrą su gumine valtimi. Pabėgėlių stovykla, Lietuvos gūdūs miškai ar pelkės – jiems tai tikrai nėra stabdis ir tai tikrai jaučiasi iš pokalbio su jais“, – kalbėjo TV3 Žinių žurnalistas.
Susitarti su Iraku sunku ir ES, vietinės valdžios svertai – riboti
L. Kojalos tvirtinimu, be Europos Sąjungos pagalbos bet koks dialogas su Iraku yra sudėtingas.
„Tas faktas, kad mes esame Europos Sąjungos ir NATO valstybė, palengvina to dialogo atsiradimą. Dialogas savaime, mes puikiai suprantame, neveda prie rezultato. Yra sudėtinga to rezultato siekti ir Europos Sąjungai bendrai“, – teigė politologas.
Dar kovo mėnesį buvo paskelbtas Europos Sąjungos dokumentas, kuriame įvardintos valstybės, su kuriomis readmisijos, susitarimai nėra įgyvendinami, jų nėra ar jie nėra realizuojami praktiškai.
Irakas buvo viena iš tų valstybių, kuri nepriima atgal savo piliečių, nepaisant to, kad jų statusas Europos Sąjungoje yra kaip nelegalių migrantų.
„Akivaizdu, kad net ir didžiuliam blokui kalbėtis su Iraku yra labai sudėtinga. Tą sąlygoja ir politiniai tam tikri prioritetai, tiek pats faktas, kad Irako vyriausybės efektyvumas yra kvestionuotinas, kiek ši valdžia gali realiai kontroliuoti procesus, kurie turi papildomų paskatų iš šono.
O tos paskatos yra finansinės, nes yra žmonių, kurie iš to uždirba, yra organizacijos, kurios migraciją mato kaip savo išgyvenimo ar įtakos plėtros kanalą. Tokiu atveju vyriausybės Irake svertai, net ir labai to norint, ko gero yra riboti“, – tikino L. Kojala.
Irakas nesuinteresuotas savo piliečių susigrąžinimu
A. Šulija pasakojo, kad Irake taip pat susitiko ir su šios šalies parlamento nariais, kurie dirba su migracijos klausimais, teko pabendrauti su Migracijos ir pabėgėlių ministerijos atstovais.
„Jie atvirai kalba, kad Irakas yra absoliučiai nesuinteresuotas, kad jų piliečiai būtų grąžinami. Jie tai argumentuoja paprastai, taip, mes nugalėjome Islamo valstybę ir toje Islamo valstybėje buvo neva 170 šalių piliečių, tarp kurių buvo ir nemažai europiečių, ir jūs mums esate skolingi, nesijaučiame blogai, kad tie žmonės bėga“, – Irako valdžios argumentus perpasakojo A. Šulija.
Kitas svarbus veiksnys – Irake artėjantys rinkimai. Anot A. Šulijos, migracijos klausimas šalyje yra labai jautrus ir irakiečiai labai seka, ką valdžia sako šiuo klausimu.
„Dėl to artėjant rinkimams, jie patys sako, to sprendimo susitarti su Europos Sąjunga dėl piliečių grąžinimo tikrai nevertėtų tikėtis“, – tvirtino TV3 Žinių žurnalistas.
„Tie žmonės nėra matę pasaulio“
A. Šulija pasakojo, kad dar prieš važiuodamas į Iraką, žiūrėjo nemažai dokumentinių filmų apie Bagdadą, kuriuose buvo rodoma, kas toje vietoje vyko praėjusio amžiaus pabaigoje ar anksčiau. Žurnalistas Irako sostinės gatvėse pamatė praktiškai tokius pačius vaizdus, kokius matė filmuose, kurie pasakojo apie karo ir žiauraus diktatūrinio režimo nualintą šalį.
„Kai važiuoji tomis pačiomis gatvėmis dabar, tai yra lūšnynai, tai yra akivaizdžiai antisanitarinės sąlygos dažnai. Kalbant apie kovido situaciją, tikrai ji ten buvo sunki ir prasta, toliau ten niekas nesivakcinuoja, virusas plinta, tos pačios klimato kaitos problemos yra jaučiamos.
Tikrai supranti, kad tai yra vieta, kur šiuo metu gyventi, būti, kurti savo ateitį yra be galo sudėtinga. Net ir turint galimybes, turint kažkokį finansinį kapitalą, net turint pažinčių, draugų yra sudėtinga. Tu faktiškai niekur negali legaliai išvažiuoti iš tos šalies, dėl ko ta pati Baltarusija, kuri suteikia vizas, tampa labai populiari.
Tie žmonės nėra matę pasaulio, jie taip pat nori keliauti, nori pamatyti kitas šalis. Ir tie dalykai taip pat skatina išvykti, be abejo“, – pasakojo A. Šulija.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą su Augustinu Šulija ir Linu Kojala galite pažiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
