Komentarai ir analizė

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Šiomis dienomis Vidaus reikalų ministerija Seimui turi pateikti įstatymo projektą siekiant perkelti 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Direktyva reikalauja finansinių paslaugų teikėjams žinoti savo klientus ir nustatyti jų tapatybę.

Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų, kad neigiamų ir nulinių palūkanų era artėja prie pabaigos. Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, pasiekti, kad metinė infliacija būtų artima 2 proc.

Nors jau daugiau nei metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos srautai laikosi nusekę, verslo investicijos ir toliau sėkmingai auga. Tai reiškia, kad įmonės be didesnių sunkumų rado kitų šaltinių įgyvendinamiems projektams finansuoti ir parodė galinčios išgyventi ir be europinių lėšų. Naujausiais duomenimis, materialinės investicijos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 6,2 proc.

Jei mokesčiai būtų įtraukti į standartinį vartotojo krepšelį, tai būtų pačios didžiausios išlaidos. Daugiau nei maistas, būstas ir rūbai kartu sudėjus. Jei uždirbate 600 eurų „į rankas”, tai prieš pervedant tuos pinigus jums į sąskaitą, mokesčiams jau būna nuskaičiuota apie 400 eurų. Paprastai tariant, tą pačią sekundę, kai savo darbu uždirbate vieną eurą, valdžia nuo jo nuskaičiuoja 40 centų. Bet mokesčiai čia nesibaigia.

Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. Jam nepakeliui su madingu sekuliarizmu ir socialiniu liberalizmus. Rusijos Ortodoksų Bažnyčia – nacionalinio gyvenimo centre.

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl alkoholio suvartojimo ir kontrolės, šiuo klausimu kalba Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. „Ginčijamasi, ar tikrai mes pirmi pasaulyje (o gal ne pirmi? Gal antri ar treti?..)? Diskutuojama, ar alkoholio kontrolės priemonės turėtų paliesti tuos, kurie neturi alkoholizmo problemos.

Žmonės žino, kad norint gerai jaustis, reikia derinti maisto produktus. Norint gražiai atrodyti, reikia derinti drabužius, spalvas. Dar juos reikia derinti prie savo figūros ir metų laiko. Politikams derėtų žinoti, kad norint pasiekti deklaruojamų tikslų, reformas irgi reikia derinti. Derinti tarpusavyje, derinti prie aplinkos. Nes nesuderintos reformos gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikėtasi. Kartais – visai priešingų. Lietuvoje reformos derinamos prastai.

Pasak careerbuilder.com atlikto tyrimo, tarptautinės kompanijos, padedančios įmonėms rasti talentingus darbuotojus, 60% įmonių prieš įdarbinančios darbuotoją pasižiūri kandidato paskyras socialiniuose tinkluose. Priežastis, kodėl paprasta – įmonė nori įsitikinti, ar būsimas kolega iš tiesų turi įgūdžių, kvalifikaciją, reikalingą siūlomai darbo pozicijai. Tai pat kompanijai įdomu, ką socialiniuose tinkluose apie būsimą darbuotoją rašo jo draugai, kokią jis formuoja nuomonę apie save.

Įprasta manyti, kad pagrindinis faktorius, kuris nulemia sėkmę „Eurovizijoje“ yra atlikėjo daina ir pasirodymas. Su tuo sunku nesutikti. Tačiau, kas nusprendžia, jeigu konkurse, pusfinalyje arba finale, nėra aiškaus lyderio - dainos ir pasirodymai yra panašūs? Aš manau, kad gera rinkodara iki pasirodymo. Vienas iš geriausių lietuvių pasirodymų „Eurovizijoje“ yra grupės „LT United“. Daugelis sutiks - grupė turėjo puikią dainą ir finale tobulai ją atliko.

„Mes – valdžia“ surėkia plikis „Zero 3” reklamoje. Frazės esmė paprasta – ką norėsime, tą darysime, nes mes – valdžia, o jūs – ne. Jūsų argumentai, prieštaravimai, prašymai ar maldavimai – mums visai neįdomūs. Nes „mes – valdžia!“ Žiūrint į pastarųjų mėnesių Lietuvą susidaro įspūdis, kad gyvename nesibaigiančioje „Zero 3” reklamoje.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja. Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai.

Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

Liko mažiau nei metai pasiruošti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei. O kaip ją pasitiksime? Su apgriuvusiu Gedimino kalnu ir paskubomis suorganizuotais renginiais? Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis sako, kad neseniai išplatintas pakoreguotas nutarimo projektas su nauja šventės programa verčia sunerimti, ar planuotas didingas minėjimas apskritai nepatirs fiasko. „Plane praktiškai neliko jokių buvusių programos elementų. Net kai kurių labai svarbių dalykų.

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios nesąmonės. Kitose šalyse pilna lauko kavinių ir jokių problemų.” Deja, pasaulyje pilna pavyzdžių, kai valdžia priėmė sunkiai protu suvokiamas taisykles, o žmonėms teko pagal jas gyventi.

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau pagrindinis pastaraisiais metais didėjusios nelygybės šaltinis buvo ne darbuotojų pajamos. Tikrosios nelygybės priežastys yra susijusios su gyventojais, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o kartu ir su besikeičiančia Lietuvos ekonomikos struktūra.

Lietuviams emigruojant svetur, laisvas darbo vietas vis dažniau užpildo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir kt. Norinčių įsidarbinti Lietuvoje užsieniečių daugėja, o ir valdžia šiemet dar labiau palengvino atvykimo sąlygas. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas čia įžvelgia pavojų. Anot ekonomisto, pigi darbo jėga iš užsienio gali dar labiau sumažinti vidaus vartojimą ir nustumti į skurdą tūkstančius lietuvių, kurie neranda darbo.

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, ir tik 11 proc. manė, kad smuks. Prieš ketvirtį, kad būsto kainos augs, teigė 55 proc., o prieš metus – 52 proc. apklaustųjų. Vilniaus apskrities gyventojai labiausiai Lietuvoje tiki, kad gyvenamasis būstas brangs – 69 proc.

Taip, taip, valstiečių reformos tikrai gali „nuskęsti“ alkoholio problemose. Mūsų valdžia taip yra užimta galvojimu, kaip kuo greičiau išmušti lietuviui iš rankų alaus butelį ar kaip vaikus per etnologijos pamokas išmokyti spėti orus, kad pamirštame svarbiausias šalies problemas ir valstiečių prieš rinkimus žadėtas reformas.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Sekmadienį nuvilnijo Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuos sekė viso pasaulio žiniasklaida, investuotojai bei savo ateitimi besidomintys žmonės. Taip pat, šiuos rinkimus buvo galima įvardinti, kaip egzaminas Europos sąjungos gyventojams, kurių buvo paklausta ar norite gyventi pagal bendrystės principus, kurie skatina laisvą žmonių ir pinigų judėjimą, ar sekti populistinius separatistinius siekius.

Prieš porą dienų Jungtinės Karalystės (JK) premjerė T.May staiga pakeitė anksčiau ne kartą viešai išsakytą poziciją, jog neketina palaikyti pirmalaikių parlamento (Bendruomenių rūmų) rinkimų, ir pasiūlė juos organizuoti birželio 8 dieną. Kaip ir buvo galima tikėtis, vakar šią iniciatyvą daug didesne nei būtina balsų dauguma palaikė šalies parlamentas. Tad dabar aišku, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai JK po mažiau nei dviejų mėnesių vyks.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė.

 Šis klausimas jaudina ne tik pačius mokinius, bet ir jų mokytojus bei vaikų tėvus. Daug specialistų aptaria esamą mokslo situaciją Lietuvoje. Mokinių tėvams susivokti yra sunkiausia, nes mes mažiausiai turime žinių apie ugdymą, jo kokybę bei tinkamas priemones.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Populiarus amerikiečių mokslo pasaulyje istorikas Oskaras Haleckis praėjusio šimtmečio viduryje aptiko, kad nuo pat politinės Europos istorijos pradžios vyksta keisti dalykai, kurie kelia grėsmę visam kontinentui. Turbūt ir jis būtų nustebęs, jei sužinotų, kad XXI amžiaus pradžioje nepriklausomoje Lietuvoje politinį ir kultūrinį gyvenimą jau kelis mėnesius gali drebinti diskusijos dėl raidės w. Šių „turbulencijų“ eigoje susvyravo ir Valstybės saugumo departamento profesionalumas.

Prireikė tik vieno savaitgalio mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje, ir ratas apsisuko. Taikūs mitinguotojai – sumušti ir apdaužyti, opozicijos lyderiai, tarp jų – esami ir buvę kandidatai į prezidentus – užlaužtomis rankomis. Kai kurie jų – ištisas paras dingę be žinios. Laiko patikrinti KGB metodai. Metams praėjus Kuo nustebino V. Putino smogikai? Daugelį Vakaruose – niekuo.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis šiuo metu emigruojančių, tikisi užsienyje užtikrinti savo šeimai ne tik materialinę, bet ir psichologinę gerovę, o vaikams – galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Panašu, kad emigruoti skatinančios priežastys yra ne tik ekonominės, ir su jomis kovoti gali būti ypač sudėtinga.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Paskutiniai trys mėnesiai panašūs į keistokas lenktynes - kas ir kam greičiau pareikš nepasitikėjimą? Per šį laikotarpį tai padarė: keletas Seimo narių Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkui, socialinės apsaugos ir darbo ministras Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai, Seimo pirmininkas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui, Šiaulių miesto savivaldybės administracija Šiaulių oro uosto direktoriui, kultūros ministrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto t...

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.