Komentarai ir analizė

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

„Nušaut tuos parazitus ir būtų ramybė“, – prekybos centre prie kasų karščiuojasi dvi pagyvenusios damos, aptardamos praėjusios savaitės tragediją. Ką aplankytų ta ramybė, lieka neaišku, nes viena jų atsisukusi jau šaukia užsižiopsojusiam anūkui: „Greitai eini čia, vėpla tu, ar negirdi?“. „Vėpla“, patempęs lūpą, prieina. Pasiklausyti, ką žilagalvės, neabejodamos savo išmintimi, kalba apie mirties bausmę. Ir klausysis dar ilgai, nes progų tikrai bus ne viena.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

2018 metų Pjongčango žiemos ir 2020 metų Tokijo vasaros olimpinių žaidynių transliacijos bus rekordinės. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos žiūrovai matys du kartus daugiau olimpinių žaidynių valandų, kurios bus transliuojamos per vieną televiziją aukščiausia HD kokybės raiška.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori.

Kai naujasis Seimas ir Vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau. Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie valstiečius ir žaliuosius piešė rožinėmis spalvomis.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Dažnam Lietuvoje akis bado valstybinio sektoriaus neefektyvumas ir reguliavimo kokybė, kurią Pasaulio ekonomikos forumas prilygina Afrikos valstybėms. Stebėtojai pastebi sistemiškumo ir ilgalaikio planavimo, būdingo protestantiškoms kultūroms, stoką, ad hoc skubių sprendimų vyravimą, nepakankamas investicijas į valstybės piliečių švietimą, sveikatą ar socialinę rūpybą. Daug kam užkliūna demokratinės kultūros stoka ir silpna pilietinė visuomenė. Pastebimos nepradėtos savivaldos reformos.

Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. Vidutinis darbo užmokestis šalyje po kelerių metų pertraukos jau netrukus pradės tolti nuo algų, kurias gauna kaimynai latviai. Tačiau luktelėti, kol pavysime Estiją, kur atlyginimų vidurkis artėja prie 1000 eurų, teks kur kas ilgiau.

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais.

Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau patvirtino G. Landsbergį pirmininku dar ketveriems metams, o jų pagrindiniai ideologiniai priešininkai socialdemokratai savo naująjį vadovą išrinks šį pavasarį. TS-LKD fronte viskas išaiškėjo gerokai anksčiau nei daug kas tikėjosi.

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas atvyko į Europą pirmąkart dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Jo tenykščiai kolegos nerimauja, kad prezidentas Trumpas iš naujo spręs dėl JAV įsipareigojimų NATO. Per rinkimų kampaniją ponas Trumpas vadino NATO „atgyvenusia“ ir kėlė klausimą dėl jos naudos JAV nacionaliniam saugumui.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti? Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Atsakydamas į mano sausio 19 dienos užklausimą, Lietuvos bankas paneigė sausio 17 dieną spaudos konferencijos metu Seimo nario Ramūno Karbauskio viešai paskleistą informaciją, kad išperkamoji automobilių nuoma su įmone nesusijusiems fiziniams asmenims yra įprastinė UAB „Agrokoncernas“ įmonės praktika.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški. Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas.

Vakar Lietuvą sukrėtė tragedija, kuomet Kėdainiuose vaiko motinos sugyventinis žiauriai sumušė ketverių metų berniuką, kuris šiandien anksti ryte nuo patirtų sužalojimų mirė. Ši tragedija beveik nei vieno Lietuvos Respublikos piliečio nepaliko abejingais. Ir visus kankina tas pats klausimas – kas kaltas ir kaip tokių tragedijų reikia išvengti ateityje.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

„Jei net nakties metu paskambins koks žurnalistas ir paklaus „triusikų“ dydžio, tai viešas asmuo turės greitai atsakyti, o jei ne, tai kažką slepia...“ Šitaip savo komentare „valstiečių“ armijos mundurą plauti bando Juozas Dapšauskas, partijos šalininkas. Dar prideda, kad „iš netiesos debesies beliko tik mažas lietutis“. Mažas lietutis, suprantate.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Nors 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau inauguruotas ir jam nebereikia vartoti rinkiminės kampanijos retorikos, jis leidžia suprasti net neketinantis jos atsisakyti. Ekspertai ir žiniasklaida dar prieš kurį laiką ėmė jį lyginti su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV, dar vadinamu Karaliumi Saule. Ir ne be reikalo: panašu, kad posakiu „Po manęs nors ir tvanas“ vadovaujasi ir naujasis prezidentas.

Praėjusios savaitės pagrindinės žiniasklaidos naujienos vis sukosi apie išperkamąja nuoma įsigyjamą gan prabangų automobilį bei tariamą Klintono ir Levinski lygio romaną. Pradžiai galima pasakyti: iš visų blogybių ir tiesos - netiesos debesies, beliko tik mažas lietutis, kuris pasibaigė griaustiniu prieš dešimtmetį įvykusia bei paviešinta vagyste ir Gretos Kildišienės sprendimu trauktis iš Seimo.

„Naujas skandalas“, „visi vagys“, „kur profesionalumas“ ir t.t. Puikios antraštės, generuojančios dar puikesnius paspaudimų skaičius ir komentarų kiekį. Manau, kad visuomenė iš tiesų nusipelno žinoti kas ir kaip ne iš skambių antraščių. Taigi. Taip, aš priėmiau į savo patarėjų komandą žmogų, praeityje (prieš maždaug devynerius metus) turėjusį problemų su azartiniais lošimais, kuris sėkmingai tas problemas išsisprendė. Taip, aš priimdamas jį žinojau apie tai ir apie tai nebuvo nuo manęs nuslėpta.

JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. Trumpo rėmėjai ir optimistai viliasi, kad viskas pasuks teigiama linkme, jo oponentai nuogąstauja, kad jis gali smarkiai pakenkti JAV ūkiui, skatinti vidaus nesutarimus, įvelti šalį į nereikalingas ir bergždžias užsienio konfrontacijas. Šiame eksperimente dalyvaus ne tik amerikiečiai, bet ir visi pasaulio gyventojai, nes JAV veiksmai veikia visus.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

 Vyriausybei pritarus radikaliam alkoholio akcizų auginimui nuo kitų metų, Lietuva tampa pasaulinio lygio eksperimentu, nes šiuo metu nei vienoje valstybėje pasaulyje nėra taikomi vienodi alkoholio akcizai vienam laipsniui neatsižvelgiant į alkoholio rūšį. Būtent tokius siekius pažymi radikalus alkoholio akcizo auginimas.