„Twitter“ prezidentas grąžina verslą į JAV
Teigti, kad prezidentas D. Trumpas nevykdo savo rinkiminių pažadų, negalime – šiomis dienomis realybe virsta net patys netikėčiausi. Pavyzdžiui, dar pirmadienį pusryčiaudamas su didžiųjų įmonių vadovais, D. Trumpas pareiškė, jog įmonėms, kurios iškelia darbo jėgą į kitas šalis, įves didelius mokesčius. Kaip tarė, taip ir padarė. Vėliau tą pačią dieną pasirašė įsakymą pasitraukti iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties.
Dar vienas prezidento kritikos taikinys – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA), apimanti Kanadą, Meksiką ir JAV. Pasak D. Trumpo, dėl šio susitarimo per du dešimtmečius JAV prarado ketvirtadalį automobilių sektoriaus darbo vietų. Pastaruoju metu vien savo komentarais „Twitter“ paskyroje D. Trumpas privertė įmones pakeisti savo planus perkelti gamyklas, o kartu ir darbo vietas, į kitas šalis, tarp kurių – ir Meksika. Dėl vietos naujai gamyklai persigalvojo automobilių gamintoja „Ford“, kuri vis dėlto mieliau investuos į naują gamyklą JAV. Savo eilės sulaukė ir „General Motors“, kuriai buvo pagrasinta didesniais muitais, jei Meksikoje pagaminti automobiliai bus pardavinėjami JAV.
Žinoma, tai jau pažeistų NAFTA sutartį, tačiau D. Trumpas čia gali ir nesustoti. Pavyzdžiui, jis, nenutraukdamas sutarties, gali pareikšti, jog didesni muitai tai tik JAV ekonomikos „gelbėjimo“ priemonė. Net jei teismai ir atšauktų tokius muitus, D. Trumpas gali pasitraukti iš NAFTA. Tuomet nukentėtų tiekimo grandinė, svarbi ties pietiniu JAV pasieniu išsidėsčiusioms įmonėms. Beveik 60 proc. importuojamų prekių yra paprasčiausiai tiekiamos JAV gamintojams. Taigi, nors toks šalies gamintojų protekcionizmas ir sukurtų daugiau darbo vietų, tačiau dėl padidėsiančių kainų JAV gyventojų perkamoji galia sumažėtų.
Švelninti situaciją dar bando buvęs JAV ambasadorius Kanadoje Davidas Wilkinsas, sakydamas, jog Kanada, jo manymu, neatima darbo vietų iš JAV – abi šalys kartu kuria naujas darbo vietas, ir tai turėtų tęstis. Jei Kanada ir gali būti kiek ramesnė dėl savo narystės NAFTA, tai Meksikai reikės paplušėti. Sausio pabaigoje Meksikos prezidentas susitiks su D. Trumpu – derybos turėtų prasidėti nuo JAV pageidavimų savo kaimynėms ir pereiti prie naujų detalių derinimo.
ES paliekantys britai laukia JAV palaikymo
Naujasis JAV prezidentas nenustoja siekti ir kitų rekordų. Protestuodami prieš jo buvimą valdžioje visame pasaulyje į gatves išėjo 2,5 mln. žmonių, gautas teisminis ieškinys dėl JAV Konstitucijos pažeidimo, o ką jau kalbėti apie vienas po kito besipilančius drąsius pareiškimus užsienio politikos klausimais.
Pirmoji oficiali užsienio politikos atstovė aplankiusi JAV po D. Trumpo inauguracijos bus Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May. Tikėtina, kad siekdama palankumo, kaip dovaną ji veža Jungtinės Karalystės atsisakymą dalyvauti Paryžiuje vyksiančioje Vidurio Rytų viršūnių taikos konferencijoje. Šis gestas taip pat reiškia griežtą ir aktyvų toną, kurį diktuoja britų valdžios atstovai „Brexit“ klausimais.
Kita vertus, Jungtinė Karalystė nėra viena svarbiausių JAV prekybos partnerių – per ketverius iš pastarųjų penkerių metų britai JAV pardavė daugiau, nei pirko. Juo labiau, kad Jungtinės Karalystės eksportuotą produkciją sudaro prekės, kurias JAV laisvai gali pasigaminti pati, vykdydama naują gamybos susigrąžinimo planą. Nepaisant to, savo pasisakymuose ji demonstruoja tikinti, kad pavyks apeiti „Amerika – pirmiausia“ strategiją ir pasiekti susitarimų su D. Trumpu.
Vis dėlto, kaip rodo istorija, panašias mintis kaip D. Trumpas jau skleidė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, kitaip dar vadinamas Karaliumi Saule.
Viena jų, panašu, tikrai vadovaujasi naujasis JAV prezidentas: „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“. Žinome, kad Liudviko XIV karaliavimo metai buvo karų ir monarchijos įtvirtinimo laikotarpis. Belieka tikėtis, kad istorija žodis žodin nesikartoja.
