Kiek kas sumokės mokesčių 2017-aisiais?
Prieš ginčijantis dėl to, kiek ir ką reikėtų apmokestinti, paskaičiuokime, kiek mokesčių mokėsime šiais metais. Jei pagal darbo sutartį žmogus uždirba „minimumą“, t.y. apie 380 eurų „ant popieriaus“, „į rankas“ jis gauna apie 335 eurus, sumoka 163 eurus mokesčių (skaičiuojant su sveikatos draudimu, ir valstybiniu pensijų draudimu, ir „darbdavio Sodra“). Darbdaviui tai kainuoja apie 500 eurų per mėnesį arba 6000 eurų per metus. Taigi, mokesčiai siekia 49 proc. sumos, kurią žmogus uždirba „į rankas”.
O jei 6000 eurų per metus žmogus uždirba dirbdamas su individualios veiklos pažymėjimu? Jei laikytume, kad jis patiria 30 proc. veiklos sąnaudų (jos neapmokestinamos), o veiklai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, toks žmogus „į rankas” per mėnesį uždirba vidutiniškai 230 eurų ir sumoka 118 eurų mokesčių. Mokesčiai, palyginus su uždarbiu – 51 proc. Jei taikomas 5 proc. tarifas, tuomet – 32 proc. (šaltinis – „Sodros” Individualios veiklos skaičiuoklė 2017 metams). Sumos gali skirtis ar būti mažesnės priklausomai nuo to, kiek išlaidų tikrai patiria vykdantis individualią veiklą.
O jei prekiaujate pagal verslo liudijimą, pavyzdžiui, Vilniaus mieste? 6000 eurų per metus reikštų, kad per mėnesį vidutiniškai uždirbtumėte 308 eurų „į rankas”, mokesčių sumokėtumėte 191 eurą, arba 62 proc. (šaltinis: VMI verslo liudijimo skaičiuoklė). Tiesa, čia sumos ir procentai gali būti mažesni, priklausomai nuo to, kuriame mieste dirbate, kokia veikla užsiimate (kai kurioms nišinėms veikloms, pvz., batų valymui verslo liudijimo kaina yra labai žema.
Jei tuos pačius skaičiavimus atliktume ne nuo minimalių pajamų, o nuo vidutinio atlyginimo, t.y. 600 eurų „į rankas“, apmokestinimas būtų: 68 proc., jei dirbate pagal darbo sutartį; 52 proc. – jei pagal individualią veiklą (arba 32 proc, jei pajamoms taikomas 5% GPM tarifas); 24 proc. – jei dirbate pagal verslo liudijimą.
Ką rodo šie skaičiai? Daugiausiai apmokestinami yra mažai uždirbantys smulkūs verslininkai, ir daugiau kaip minimumą uždirbantys samdomi darbuotojai.
„Mokesčių lygybė”? Kažkaip nesigirdi siūlymų mažinti mokesčius, pavyzdžiui, daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams. Kodėl visos kalbos apie mokesčių sulyginimą sukamos apie tai, kad mokesčius kažkam reikia padidinti? Juk sulyginti galima ir mažinant.
Ateities Lietuva: samdomų darbuotojų ar savarankiškai dirbančiųjų visuomenė?
Kartais nuskamba pasiūlymų apskritai atsisakyti individualios veiklos ar verslo liudijimų. Bet tai būtų neteisinga ir neprotinga. Legalių veiklos formų įvairovė nėra kažkas su kuo reikia kovoti. Ar yra piktnaudžiaujančiųjų sistema? Greičiausiai taip. Bet lygiai taip pat yra piktnaudžiaujančiųjų, kurie dirba pagal darbo sutartis, pvz., deklaruoja, kad dirba pusę darbo dienos, bet iš tikro dirba visą. Tačiau juk nesiūlome naikinti darbo sutarčių ar uždrausti dirbti „puse etato”.
Jei veiklos formų įvairovė yra patogi žmonėms, yra tikimybė, kad jie veiks legaliai. Reikalavimas, kad kiekviena namų tvarkytoja kurtų po atskirą UAB’ą baigsis tuo, kad dalis jų veiks šešėlyje, nelegaliai. Lietuvoje, kur šešėlyje yra apie 22 procentai darbo rinkos, taisyklės ir mokesčiai, turi būti tokie, kad veikti legaliai būtų kuo pigiau ir paprasčiau. Jei tai reiškia veiklos formų įvairovę ir mokesčių mažinimą – kodėl gi ne?
Bet pažiūrėkite plačiau. Kelias į verslą veda dažnai veda per verslo liudijimą. Labai nedaug žmonių sukuria didelę tarptautinę įmonę iš nieko. Net ir „Ikea“ savininkas pradėjo pardavinėdamas degtukus kaimynams. Daugumos kelias į verslą yra paprastas: Marytė išmoko kepti tortus kepykloje, tada pradėjo dirbti „ant savęs“ pagal verslo liudijimą. Tortai žmonėms patiko, reikėjo plėstis. Marytė atsisakė verslo liudijimo, įkūrė įmonę, pasamdė darbuotojų. Jei jums patinka ne tortai, o žinių ekonomika, tortų kepėją Marytę pakeiskite programuotoju Jonu, kepyklą - startup’u (startuoliu).
Jei individuali veikla ar verslo liudijimai yra tiltas į verslą, tai tokių tiltų statyti reikia kuo daugiau, o ne juos deginti. Priešingu atveju iš visų verslumo skatinimo programų naudos turės tik kursų vedėjai.
Ateityje reikės vis mažiau dirbančių nuo 8 iki 5, ir vis daugiau individualizuotus sprendimus siūlančių, kuriančių žmonių. Paprastai tariant, reikės daugiau verslininkų ar individualiai dirbančių, savo finansus ir savo ateitį planuojančių žmonių. Suvarę juos visus į darbo santykius, spėju, 2030-aisiais mokesčių mokėtojų pinigais vesime paskaitas „Kaip iš darbuotojo tapti verslininku”.
Šis klausimas kur kas svarbesnis nei verslumo kursai už ES pinigus. Pasaulis keičiasi. Automatizacija, t.y. žmonių pakeitimas mašinomis vyksta ir vyks. Kaip rodo tyrimai, 52 proc. Lietuvos darbo vietų gali pakeisti mašinos (ir tai, dar neprastas rezultatas ES lygmeniu, pvz., Portugalijoje šis skaičius siekia beveik 60 proc.).
Pabaigai – pasvajokime
O dabar įsivaizduokite. 2020-ieji. Esate IT specialistas, su trimis mažomis įmonėmis sutarėte, kad du artimiausius metus prižiūrėsite ir tobulinsite jų kompiuterių ūkį. Susisiekiate su mokesčių inspekcija, o jos atstovas sako: „Pagal jūsų amžių ir atlyginimą mes jums rekomenduojame dirbti ir mokesčius mokėti kaip nepriklausomam rangovui, nes taip sumokėsite mažiau. Jums apsimokėtų apsidrausti sveikatą valstybiniu draudimu, tačiau valstybinis nedarbo draudimas jums neapsimoka, rekomenduojame jo nesirinkti. Geros dienos ir ačiū, kad savo mokesčiais išlaikote valstybę.”
Gal nuo tokios mokesčių inspekcijos niekas ir neslėptų mokesčių?
