Šitaip savo komentare „valstiečių“ armijos mundurą plauti bando Juozas Dapšauskas, partijos šalininkas. Dar prideda, kad „iš netiesos debesies beliko tik mažas lietutis“.
Mažas lietutis, suprantate. Nerealią daugumą Seime turinti partija teškiasi veidu į purvą, jame grumdosi, atsiskleidžia, kad priešrinkiminė skaidrumo vėliava buvo tik iliuzija ir dar tuo purvu taško visus aplinkui – matote, mus puola. Vertybės susvyravo, tautos gelbėtojai nepraėjus nė 100 dienų parodė, jog nėra šventesni už kitus, pasitikėjimas kritęs, reitingai dar kris, o jiems – tik mažas lietutis. Betrūksta pagoniškų maldų aido, švelnaus vasaros brizo ir pasijusime kaip utopiniuose Naisiuose, kur pasaulio problemos neegzistuoja.
Makaronai rinkėjams
Politikos senbuviai net prieš kameras nebijo pripažinti, kad visi politikai kartais meluoja. Ypač – prieš rinkimus, nes jei žadėsi tik tai, ką iš tikrųjų sugebėsi per tuos ketverius metus pasiekti, žmonėms pasirodys maža. Rinkėjai tikisi stebuklo.
Taigi būtų visai nekeista ir nestebintų, jeigu „valstiečiai“ šitoje Gretos Kildišienės automobilio istorijoje tiesiog žmonėms kabintų makaronus. Kad ir negrabiai, nemokšiškai, visiškai neįtikinančiai. Sakote, nesate girdėję, kad darželio auklėtoja visą gyvenimą dirbusi mama dukrai lizinguotų visureigį už tūkstantį eurų per mėnesį? Baikit, kas čia tokio, gal jos gyvenimo svajonė tokia buvo! Sutartis nutraukta ir mama praras 20 tūkst. eurų? Pf, nieko baisaus, ne piniguose laimė! Partija visą savaitę nesugebėjo sukurpti jokio padoraus atsakymo? Na ir kas, ne viską paprastam žmogui gal reikia žinoti.
Sektantiškas įtikėjimas teisumu
Deja, čia būtų dar nieko. Kitaip tariant, nieko naujo. Kur kas baisiau kitas dalykas. Gal „valstiečių“ armija iš tikrųjų taip nesiorientuoja aplinkoje, kad jai šita istorija atrodo išpūstas burbulas? Gal partijos nariai, ypač – viršūnėlės, iš tikrųjų sektantiškai įtikėję savo visuotiniu teisumu ir mitu, kad visi juos puola? O čia – jau rimtas signalas ateinantiems ketveriems metams.
Kaip kitaip paaiškinti pastarųjų savaičių Ramūno Karbauskio elgesį? Pirmomis dienomis jis painiojasi savo teiginiuose, vėliau praneša, kad kažkas nori su juo susidoroti, paskui keletui dienų nutyla ir vėl prabyla prieš keliolika metų girdėta fraze, jog ažiotažas dėl G. Kildišienės buvo „pirmas rimtesnis bandymas griauti valdžią“.
Griauti valdžią? Visuomenės noras žinoti, iš kokių aruodų Seimo nariai perka prabangius visureigius yra valdžios griovimas?
Kiek skaistuolių tarp valstiečių?
Ar tik nebūsite per daug susireikšminę, rinkimų laimėtojai? Tautos išrinktųjų komandai išties reikia atverti daugiau paslapčių nei eiliniam varganam gyventojui. Parlamentarai (teoriškai) turi būti pasirengę paviešinti savo sandorius, jeigu kažką nuslėpė – sugalvoti įtikinamą istoriją, o dar geriau – jeigu sandoriai paviešinami dar prieš kylant ažiotažui. Jeigu skandalas visgi kyla – vertėtų argumentus dėstyti ramiai ir aiškiai, o ne įsiaudrinti ir pereiti į puolimą.
Sakote, daug reikalavimų? Bet niekas nežadėjo, kad bus lengva. Didesnė bėda, kad bent pusė į Seimą patekusių „valstiečių“ prieš rinkimus išvis nesitikėjo tokios garbės. Partijos sėkmė buvo fantastiška ir dalis išrinktųjų į parlamentą turbūt vis dar nesusivokia, kad čia ne sapnas, kad jie tikrai sėdi tose mistinėse kėdėse. Tad ar galima tikėtis, kad šie žmonės jau pasirengę visiškam atvirumui? Ir ar tikėtina, jog R. Karbauskis iš tikrųjų į Seimą atsivedė būrį skaistuolių, kaip žadėjo?
Sunki R. Karbauskio akistata su realybe
Lengva įtikėti savo tobulumu, kai kuri utopinius Naisius. Kur maitini visus iš rankos ir niekas neklausinėja, iš kokių pinigų, be jokio pasipriešinimo įvedi savas taisykles ir visi žiūri į tave dėkingomis akimis. Rojus, palyginti su pragarišku Seimu ir likusia Lietuva. Tik vienas mažytis „bet“ – Naisiuose ramybės ne tik nedrumstė „priešai“ žurnalistai. Ten apskritai nebuvo kitaip mąstančių. Iš idiliško burbulo patekus į chaosą sunku, nepaneigsi. Tad visa tai pavadinčiau ne „pirmu bandymu griauti valdžią“, o pirma akistata su realybe. Ir rezultatas, deja, 0:1, o dar laukia beveik ketveri metai.
Bet R. Karbauskis toliau aršiai gina savo susikurtas vertybes. „Daugiau nei vienas mūsų frakcijos narys neatsistatydins be realių įrodymų, jog pažeisti Lietuvos įstatymai”, - rėžia partijos vadas feisbuke.
Nesvarbu, kad jums automobilio istorija prasilenkia su logika, morale ir skaidrumu. Teoriškai ten visi skaičiukai vietoje, nors ir nelogiški, ir nemoralūs, ir neskaidriai pateikti. Tiksliau – iki galo vis dar nepateikti. Partijos vadas paaukojo vieną avelę ant pagoniško aukuro ir daugiau tokių neplanuotų manevrų daryti nesirengia. Trinkt kumščiu, avelės ploja, vilkas sotus. Moralė ir skaidrumas liko ant popieriaus, ten jiems ir vieta.
Iškreiptų veidrodžių karalystė
Anot R. Karbauskio, praėjusi savaitė partijai parodė, kad „puolimas prieš Seimo daugumą, Vyriausybę bus nuožmus ir negailestingas, nesiskaitant nei su puolamaisiais, nei su jų šeimos nariais“.
Ir vėl tas pats klausimas – kaip iškreiptai reikia matyti tikrovę, kad rašytum tokius žodžius po to, kai G. Kildišienė pirmadienį tyčia pusdienį su savimi vedžiojosi mažametę dukrą? Akivaizdu, kad tai darė specialiai, norėdama sukelti rinkėjų gailestį, neva visi „puola“ vargšę moterį su vargšu vaiku. Ar prisimenate dar bent vieną atvejį, kai skandalų antiherojai į įstaigas, kur jų lauks žurnalistai, atsivestų vaikus? Turbūt, ne. Nesvarbu, kokį stresą jaučia mergaitė, svarbu suvaidinti auką, kurią visi puola.
Prisivirti tiek košės tokiose lygiose vietose tikrai reikia sugebėjimų. Deja, tai ne tie sugebėjimai, dėl kurių derėtų balotiruotis į Seimą. O klaidos skonį pajus ne tik patys „valstiečiai“, bet ir tauta – surengti naujus rinkimus į G. Kildišienės vietą visiems kainuos mažiausiai kelis šimtus tūkstančių eurų. Įspūdinga istorijos pabaiga, jau minėtas „mažas lietutis“, ar ne?
R. Karbauskį žeidžia kitokia nuomonė, bet turbūt nežeidžia pagrįsti palyginimai su Rolando Pakso retorika. Partijos lyderiui atrodo, kad visi jį puola, tačiau jis daro viską, kad atsakymų į pagrįstus klausimus būtų kuo mažiau.
Nežinia, ar šitaip valdyti valstybę „valstiečiai“ planuoja visus ketverius metus, bet norisi priminti, kad Lietuva yra ir bus demokratinė respublika, kur vyrauja nuomonių įvairovė, o skaidrumo siekis ir spaudimas politikams tą skaidrumą demonstruoti tik didės.
Niekas jūsų nepuola, pone Karbauski. Tačiau yra labai daug žmonių, kuriems skaidrumo reikia ne tik popieriuje, bet ir realybėje. Metas tai suprasti jau dabar, kol kitos avelės dar sveikos.
