Komentarai ir analizė

 Vyriausybei pritarus radikaliam alkoholio akcizų auginimui nuo kitų metų, Lietuva tampa pasaulinio lygio eksperimentu, nes šiuo metu nei vienoje valstybėje pasaulyje nėra taikomi vienodi alkoholio akcizai vienam laipsniui neatsižvelgiant į alkoholio rūšį. Būtent tokius siekius pažymi radikalus alkoholio akcizo auginimas.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Prašau jūsų, naujieji ministrai su premjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje, gal galite valdyti mūsų Lietuvą kaip UAB‘ą? Jeigu taip tikrai padarysite, visi džiaugtumėmės, kad Lietuva pagaliau susitvarkė ir nebereikia iš čia emigruoti.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Kareivis Šveikas yra pasakęs, kad ta valdžia, kuri pabrangina alų – ilgai neišsilaikys. Valstiečiai atrodo žengia panašiu keliu, nes užsimojo į aukštumas pakelti alkoholio kainas. Visų pirma, tai radikalios pataisos, kurios greičiausiai ne tik, kad nesuvienodins rinkos sąlygų, bet, greičiausiai, pakenks biudžetui ir paskatins tautiečius važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją.

  Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas.

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Jei atvirai, niekas ir nežadėjo, kad žiūrės į jus kaip į protingus. Nes protingi supranta, kad pažadai apie tuoj pat sumažėsiančią emigraciją, tuoj pat papilnėsiančią piniginę ir ištuštėsiančias taureles neįvyks burtų lazdelei pamojus. Kelią į sėkmę reikia tiesti ilgai ir kantriai. Štai ir pats Ramūnas Karbauskis partiją į valdžią vedė keliolika metų, kurdamas utopinius „Naisius“ ir išlaukęs tinkamos progos nokautuoti politinius konkurentus. Bet logika pasibaigia jau esant valdžioje.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Paskutinę šių metų rudens dieną vykęs nafta eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimas sukūrė netikėtą žinią. OPEC narės, kurios išgauna apie 40 proc. viso pasaulio naftos sutarė sumažinti naftos gavybą 1,2 mln. barelių per dieną. Tai buvo pirmas toks susitarimas per paskutinius 8 metus. Maža to, prie susitarimo prisidėjo ir šalys, kurios nėra OPEC narės. Pastarosios ketina sumažinti naftos gavybą 600 tūkst. barelių per dieną.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs „Brexit“ bei ne visiems laukti JAV prezidento rinkimų rezultatai. Pastarieji įvykiai lėmė didelius akcijų rinkų svyravimus bei neretai skatino investuotojus staigiai pasitraukti iš akcijų rinkų.

JAV turi gilias protekcionizmo tradicijas. Nuo pirmojo iždo sekretoriaus Aleksanderio Hamiltono iki Abraomo Linkolno ir net Ronaldo Reigano – vidaus rinkos apsaugojimas nuo išorės konkurencijos JAV niekada nebuvo tabu. Todėl nenuostabu, kad JAV šiandien turi gerokai mažiau laisvos prekybos susitarimų nei ES.

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.

Estijos parlamentas lapkričio 9 dieną paskelbė nepasitikėjimą jaunuoju premjeru Taavi Rõivu. Panašu, kad tai ir jo vadovaujamos liberalios pakraipos Reformų partijos ilgamečio dominavimo šalies politinėje sistemoje pabaiga. Ši partija vadovavo vyriausybei nuo pat 2005 metų, o iš viso valdžioje išbuvo be pertraukos septyniolika metų. Be jokios abejonės, daug kam toks vienos partijos viešpatavimas buvo jau įsipykęs.

Ką tik sužinojome dar vieną dominavusias prognozes paneigusį rinkimų rezultatą – JAV prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Beje, jis parodė, kad smarkiai klysti gali ne tik finansų rinkos, bet ir ekspertai. Tai dar vienas įprastą politiką sukrėtęs įvykis šalia tokių kaip Jungtinės Karalystės gyventojų balsavimas dėl išstojimo iš ES. Jis dar sustiprins tokių balsavimo rezultatų aiškinimų paieškas.

„Išgirdau žinią: Amerika išeina, pasirūpinkite patys. Nebeįtikina kalbos, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Europos reikalais“. Tai 2012 metų pradžioje grupelei žurnalistų neviešai pasakė vienas iš Lietuvos diplomatijos vadovų po susitikimo su aukštu Hillary Clinton komandos nariu. Prieš dvejus metus tuometinė JAV ambasadorė Vilniuje jau viešai, bet subtiliai perspėjo, kad keičiantis visuomenei amerikiečiams Europa savaime nebebus tokia svarbi kaip anksčiau. Visa tai buvo dar iki Donaldo Trumpo.

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos? Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės? Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys.

Pergalės skonis saldus ir trumpam užaugina didokus sparnus. Valstiečiai ir žalieji tai pademonstravo jau pirmą dieną po rinkimų. Pirmiausia partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė, kad tradiciniai kairieji ir dešinieji nedvejodami puls jam po kojomis ir nuolankiai jungsis į bendrą koaliciją. Tik pamiršo, kad vienintelis klausimas, kuriuo šią kadenciją konservatoriai ir socialdemokratai parodė pavyzdingą vienybę, buvo balsavimas dėl visuotinio dokumentų rodymo perkant alkoholį.

Po nustebinusio LVŽS laimėjimo antrame rinkimų ture daug mažiau nustebino žinia apie socialdemokratų sprendimą pradėti derybas su rinkimų laimėtojais dėl naujos valdančiosios koalicijos. LSDP turi du prastus pasirinkimus – dirbti opozicijoje ir būti užgožtais kitų opozicijoje būsiančių partijų arba išlikti valdžioje, tačiau užleisti vietą ir matomumą didžiajam koalicijos partneriui.

JAV prezidento rinkimų kampanija jau eina į pabaigą – lapkričio 8 d. JAV piliečiai nuspręs, kam toliau patikėti valdyti galingiausią pasaulio ekonomiką. Rinkėjų apklausos prognozuoja, jog prezidento postas atiteks demokratų atstovei Hillary Clinton. Pastarosios pergalė rinkimuose greičiausiai būtų sutikta teigiamai tiek finansų rinkų, tiek populizmo išvargintų Europos šalių lyderių. Tačiau apklausos neretai klysta – respublikonų atstovas Donaldas Trumpas turi realių šansų tapti JAV prezidentu.

Panagrinėjus paskutinių 7 metų istoriją, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) instancijos keitėsi baudomis paskirtomis įvairioms įmonėms už padarytus rinkos reguliavimo pažeidimus, galima įžvelgti tam tikro finansinio karo požymių. Šiame kare netgi matosi tam tikro proporcingumo apmatai ir kartojasi 14 mlrd. JAV dolerių sumos. Nelemtas 14 mlrd.

Išvykęs svetur mėgstu pakalbėti su taksi vairuotojais – jie padeda geriau pažinti visuomenės nuotaikas. Šiemet gegužę Varšuvoje sutiktas jaunas taksistas nusikeikė – „po mėnesio su šeima emigruoju į Norvegiją ir negrįšiu tol, kol Jaroslawas Kaczynskis nebus pasodintas už grotų“. Taip jis įvertino Lenkijos valdančiųjų lyderio darbus.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad Vyriausybė būtų sudaroma iš „profesionalų“, o partijų lyderiai, taip pat ir Gabrielius Landsbergis, vykdomojoje valdžioje neturėtų jokių pareigų.

Kol valstiečių ir žaliųjų sąjunga švenčia pergalę, dvi didžiosios partijos laužo galvą kas čia atsitiko ir kaip iki kitų rinkimų išsilaižyti žaizdas. Bene didžiausią triuškinamą pralaimėjimą patyrė socialdemokratai, per pastaruosius metus iššvaistę visa savo pranašumą. 2012 m. už socialdemokratus žadėjo balsuoti 16,9 proc. rinkėjų, už konservatorius 7,9 proc. Galiausiai LSDP gavo 38, o Tėvynės Sąjunga 33 (2 vietomis daugiau nei šiais metais) vietas Seime.

„Da Vinčio kodo“ ir panašių filmų gerbėjai turėtų susikaupti. Ypač tie, kurie domisi politika. Pasirodo, ne partijų programos ar lyderių pastangos lemia, ką pasirinks žmonės. Seimo rinkimų rezultatus nulemia specialus algoritmas, kuris kol kas neklysta. Čia truputėlį pagražinau, tačiau tiesa tokia – per visą mūsų nepriklausomos Lietuvos atkūrimo laikotarpį Seimo rinkimai vyksta pagal tam tikrą seką.

Ar išdrįs Seimas pritarti prezidentės siūlomoms Konkurencijos įstatymo pataisoms? Pataisos turėjo būti priimtos jau šį antradienį vykusioje Seimo plenarinėje sesijoje – pritrūko dalyvaujančių Seimo narių. Priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos būtų užtikrinusios viešųjų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų) pareigą garantuoti sąžiningą konkurenciją.

Šiandien ir rytoj Briuselyje renkasi Europos Sąjungos valstybių ir institucijų vadovai. Šis susitikimas nebus skirtas konkrečioms problemoms spręsti. Daugeliui įdomiausia bus pamatyti, kaip Britanijai pirmą kartą atstovaus liepos mėnesį Vyriausybės vadove tapusi Th. May. Tačiau iš jos tikimasi tik trumpo situacijos pristatymo, kuris neturėtų virsti diskusija apie Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygas ir naują tarpusavio santykių statusą.

Atominė elektrinė. Skamba pavojingai. Astravo atominė elektrinė. Šis pavadinimas turėtų labai pavojingai skambėti kiekvienam lietuviui. Kodėl? Nes tai – mirtinas priešas, su kuriuo niekaip neišmokstame elgtis. O bijoti yra ko... Kiekvienas, abejojantis dėl Astravo AE vadinimo mirtinu Lietuvos priešu, turėtų žinoti tris esminius dalykus. Pirmasis – vos 20 kilometrų atstumu nuo mūsų valstybės sienos, atominės elektrinės statybų aikštelėje siaučia ne kas kitas, o didžioji kaimynė Rusija.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi ne vieną pasaką, kurioje mergelė ar trečias brolis, priėjęs kelio išsišakojimą, turi pasirinkti, kur eiti – dešinėn ar kairėn?  Nors rinkimai dar nesibaigė, tačiau būtent taip dabar jaučiasi valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurią vilioja dvi galingiausios Lietuvos partijos. Jei eisi kairėn – būsi turtingas, jei eisi dešinėn – protingas. Žinoma, norisi eiti į abi puses, tad nors imk ir persiplėšk.

Metai bėga ir daugelis supranta, kad PVM lengvata šildymui turi būti panaikinta, nes neveikia, taip kaip turėtų veikti. Tačiau politikų sukurtas užburtas lengvatos ratas atrodo niekada nesibaigs, nes tinkamo laiko panaikinti šią lengvatą atrodo taip ir neatsiras.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės labai aiškiai pasakė, kad nori permainų. Pirmiausia tai reiškia, kad vienintelė logiška ir rinkėjų lūkesčius atitinkanti koalicija yra centro dešinės, kurios ašį sudarytų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau dar svarbiau yra suvokti, kokios praėjusios vyriausybės klaidos lėmė tokius rinkimų rezultatus ir kokių permainų laukia visuomenė.

Štai ir išrinkome gerą pusę naujojo Seimo. Jau nepamenu rinkimų, kad į Seimą nepatektų partijos – Lietuvos gelbėtojos. Eklektiškų pažiūrų, neturinčios aiškių vertybių, orientacijos ir rimtesnių pasiūlymų, tik dėl Seimo rinkimų susibūrusios partijos susirinkdavo protesto balsus. Dabar rinkėjai pageidavo, kad ateinančius ketverius metus juos gelbėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Įvairūs politologai ir politikos apžvalgininkai vienareikšmiškai apibūdina šią Seimo rinkiminę kampaniją kaip labai nykią. Galima, iš esmės, sutikti su tokia nuomone, kadangi, per šiuos Seimo rinkimus, nebuvo jokių įspūdingų partijų rinkiminių kampanijų. O eilinis Lietuvos Respublikos pilietis tik likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų datos galėjo pastebėti, kad Lietuvoje vyksta partijų rinkiminė kampaniją į Seimo rinkimus.

Ši žinia svarbi ne tik Lietuvos emigrantams, bet ir jų giminaičiams ir draugams. Kalėdos gali būti „kūdesnės“ nei įprastai. Ir dėl vieno nelemto dalyko – svaro kursas istorinėse žemumose. Penktadienio naktį svaras krito į žemiausią tašką per paskutinius 31-erius metus dolerio atžvilgiu. Lietuvaičiams svarbesnis keitimo su euru santykis, kuris neturi tokios ilgos istorijos, nes euras egzistuoja daug trumpiau, krito nuo net 3 proc. ir naktį prekiaujant Azijoje siekė vos 1,1 euro už svarą.

Ar pamenate pirmuosius šalčius ir sniegą, kuris tarsi sukausto eismą didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Tada žmonės valandas stovi kamščiuose, ypač vilniečiai, nes kelininkai ir vėl nesugeba išvalyti gatvių. Pastarosiomis dienomis vilniečiai vėl stumdosi kamščiuose, tik dabar ir prie savivaldybių, mat Vyriausiąją rinkimų komisiją ištiko kelininkų likimas – rinkimai atėjo netikėtai. Didžiausios norinčiųjų balsuoti paštu eilės buvo Vilniuje.

Stebint priešrinkimines politikų diskusijas ir debatus, nesunku pastebėti, kad užsienio politiką juose kalbama nedaug, o nuomonės dažnai sutampa. Nors bene kiekvienos Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos programoje yra skyrelis partijų užsienio politikos vizijoms aprašyti, tačiau reikšmingų skirtumų tarp svarbiausių politinių jėgų beveik nėra.

Įdomiausias klausimas, žinoma, kas laimės rinkimus. Jį išskaidant į konkretesnius klausimus galime atidžiau pažvelgti į Lietuvos politinę areną bei galimas koalicijų dėliones ir tikėtiną naująją vyriausybę. Tad ką vertėtų prisiminti, pasibaigus balsavimui ir paaiškėjus jo rezultatams? Apie rinkimų strategijas. Nors partijų pirmavimą apklausose galima vertinti kaip rinkiminių strategijų pasiteisinimo ženklą, tačiau galiausiai vertinti jų sėkmę bus galima tik paaiškėjus rinkimų rezultatams.

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pripažįsta, kad investicijos Lietuvai svarbios. Visi supranta, kad investicijos skatina produktyvumą, o produktyvumas – didesnes pajamas. Tačiau iš politinių partijų rinkiminių programų aišku, kad dalis partijų investicijų Lietuvoje didinimą ir pritraukimą iš užsienio įrašė tik dėl vaizdo, kad įsiteiktų rinkėjams. Pagrindinių partijų rinkimines programas galima suskirstyti į tris kategorijas.

Pastaruoju metu kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi per pasiutpolkę – tai beveik siekia eurą, tai vėl grįžtą prie 90 euro centų ribos. Tačiau po kelių mėnesių už kurą gali tekti atseikėti gerokai brangiau, o tai padarytų įtaką ir kitoms kainoms šalyje. Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC sutarus peržiūrėti naftos gavybos strategijas ir galbūt mažinti jos kiekius pasaulinėje rinkoje, naftos kainos pajudėjo link aukščiausių taškų šiais metais.

Artėjant rinkimams, partijų programos nagrinėjamos įvairiais pjūviais. Šis komentaras – apie populiariausių partijų nuostatas Europos politikos klausimais. Remiantis visuomenės apklausomis, daugiausia galimybių dalyvauti formuojant kitą vyriausybę turi trys partijos – LSDP, LVŽS ir TS-LKD. Jų programinės nuostatos Europos politikos klausimais ir bus įvertintos. Tačiau prieš tai – keletas bendresnių pastebėjimų.

„Na, pagal išvaizdą“, – nerūpestingai TV ekrane juokiasi vilnietė, gatvėje paklausta, kokiais kriterijais remsis rinkdama naują Seimą. Ir tai ne pokštas.

Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują Theresos May vadovaujamą konservatorių vyriausybę buvo paskelbta, kad ji formaliai aktyvuos ES sutarties 50 straipsnį dėl JK išstojimo ir pradės derybas kitų metų pradžioje bei kad ji sieks migracijos sąlygų sugriežtinimo.

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau buvome pradėję gūžčioti pečiais, iš kur toks optimizmas, ir štai galiausiai atėjo metas, kai rinkos dalyviai persigalvojo, – nuo penktadienio stebime korekciją.