Taigi. Taip, aš priėmiau į savo patarėjų komandą žmogų, praeityje (prieš maždaug devynerius metus) turėjusį problemų su azartiniais lošimais, kuris sėkmingai tas problemas išsisprendė. Taip, aš priimdamas jį žinojau apie tai ir apie tai nebuvo nuo manęs nuslėpta. Dar daugiau, laikydamasis net didesnių nei reikalaujama patarėjams reikalavimų, užklausiau apie jį, kaip ir apie kiekvieną kitą savo komandos narį informacijos iš specialiųjų tarnybų ir atsakymai nesukėlė man abejonių šiuo žmogumi. Rinkausi atsakingai, todėl dėl šio žmogaus buvau gavęs kai kurių jo buvusių vadovų rekomendacijas, o kadangi ieškojau patarėjo kuruoti korupcijos prevencijos klausimus sveikatos sistemoje, tai jo darbo patirtis STT man buvo didelis privalumas. Tai žmogus baigęs ne vieną magistro studijų programą. Per dvi savaites jis dirbo atsakingai ir sąžiningai. Ir kokį turime rezultatą. Sistemoje, kuri dažniausiai linksniuojama, kaip labiausiai korumpuota, vieno iš „griaučių spintose ieškotojų“ pagalba pirmiausia „nuimamas tas, kuris ir pradeda domėtis korupciniais reikalais sveikatos sistemoje. Tuomet labai įdomu, kas stovi už skandalus generuojančių asmenų?
Galiu tik pavardinti kiek jau „kelių perbėgome“ per nepilną mėnesį: buvusi politikų lesyklėlė VIP programa, kai kurie viešieji pirkimai, realiai svarstomos galimybės piginti generinius vaistus ir kooperuotis su kitomis šalimis siekiant mažesnių kainų, alkoholio kontrolė, tabako kontrolė, azartinių lošimų verslo kontrolės planai ir t.t. Žinant pinigėlių kiekį už visų šių interesų, galiu tik paspėlioti, kokių dar bus imamasi priemonių, kad sukurti esamus ar nesamus skandalus ir eliminuoti nepatogius žaidėjus, per mano komandą bandant sukelti abejone manimi ir mano planuojamais darbais. Ir man tai labiau panašu ne į tiesios ar demokratijos paiešką, o į susidorojimą.
O dabar dar vienas šios istorijos aspektas. Jei paklausčiau kiek Seime yra asmenų, turėjusių problemų su priklausomybėmis? Ar yra tekę girdėti, kad priklausomybės, taip pat ir azartiniams lošimams laikomos sutrikimais, kurie yra gydomi ir pagydomi. Todėl man būtų įdomu sužinoti, ką sako tokia reakcija į faktą, kad žmogus yra turėjęs problemų su azartiniais lošimais ir jas išsprendė, tačiau tai laikoma neįveikiama kliūtimi jam dirbti politinio pasitikėjimo darbą. Ar tai reiškia, kad visiškai bet kokias psichikos ir psichologines problemas stigmatizavusi visuomenė ir žiniasklaida dar kartą parodo, kad problemų turėjusiems žmonėms šioje visuomenėje nėra vietos ir, kad jie neturi nė menkiausios galimybės ateityje daryti karjerą ir dirbti atsakingose pareigose? Kam tokiu atveju iš viso ką nors spręsti.
Taigi, dar kartą pakartosiu, kad apie problemas žinojau ir žmones susitvarkiusius su problemomis laikau visa galva aukštesniais ir patikimesniais, nei tuos, kurie slepia savo problemas ar jas neigia. Tą sakiau kamantinėjamas apie kolegą Seimo narį E.Vareikį, tą galiu pasakyti ir apie kitus pažįstamus žmones, kuriuos labai gerbiu, dėl to, kad jiems užteko valios ir stiprybės problemas pripažinti, jas spręsti ir imtis gyvenimo iš naujo.
Taip pat man kyla klausimas, ko iš tiesų siekia „skeletų spintose ieškotojai“, demonstruojantys patologinę neapykantą mano adresu ir tą pabrėžiantys kiekviename savo komentare ar straipsnyje, o vėliau iškilmingai tą vadinantys humoru? Žinant, kad šiuo metu svarstomi labai svarbūs alkoholio kontrolės įstatymo paketai, mano ar mano komandos sukompromitavimas būtų labai naudingas ir palankus. Bet turiu nuraminti visus suinteresuotus veikėjus, kurie jau „taškėsi seilėmis“, šmeižė ir dergė mane ir net mano studentus susitikime Ūkio ministerijoje, kad be reikalo vargstate. Lietuva susitvarkė ne su tokiomis piktžaizdėmis, susitvarkysime ir su šia.
