Iš daugelio pasiūlytų alkoholio suvartojimo mažinimo pakeitimų būtinas 20 metų cenzas atrodė rimčiausiai svarstytinas. Kaip ir alkoholio laiko ribojimas, tai sudaro prasmingą pokyčio esmę. Daugelis kitų siūlymų, manau, nebuvo pakankamai logiškai apmąstyti ir tai sudarė galimybę pasityčioti iš jų sumanytojų. Alkoholio gaminimo ir platinimo verslas yra labai galingas. Tad ir stebėtis netenka, kad jis sugebėjo pasitelkti kai kuriuos žinomus politikus ir žurnalistus. Tenka tik apgailestauti, kad pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas tik draudimų paieškoms ir visiškai buvo praleista prevencinė įtikinėjimų reikšmė. Jei nors pusė lėšų, kurios skiriamos alkoholio reklamai būtų skirtos antialkoholinei raiškos krypčiai, tai rezultatas, manau, galėjo netgi labai nustebinti. Tačiau, nebuvo surastas investuotojas į šią antireklamos sritį. Tokią naštą galėjo prisiimti valstybė, tačiau jai gal lengvesnis pasirodė griežtų ir dar griežtesnių ribojimų kelias. Kelias, kuris gali pateikti ne tik finansinių problemų, bet ir sudaryti sąlygas pogrindinei veiklai. Totaliniai vajai buvo bandomi taikyti įvairiose valstybėse , įvairiais laikotarpiais. Nemanau, kad tai turėjo didelę sėkmę. Galiu tik pasikartoti, kad tik nuoseklios, gerai apmąstytos pastangos turi didesnę galimybę. Nuliūdino ir pats iniciatorių požiūris į visą Tautą, pamirštant, kad didžiulę dalį alkoholio sunaudoja, (sakysiu tiesiai), alkoholikai, kurie jau turi medicininį alkoholinės priklausomybės terminą. Pamirštama ir dar vienas būdas atitolinti alkoholio problemą. Tai - intensyvus ir kūrybiškas darbas. Šioje srityje geriausias pavyzdys yra mūsų emigrantai. Jungtinės Karalystės "pab'ų" pavyzdys nėra tinkamas, tačiau galima pastebėti ir kitą efektą. Daugelis gausokai naudojusių alkoholį net įvairiausių surogatų pavidalu, užsienyje tampa daugiau darboholikais, o ne alkoholikais. Jie ne tik netampa Lietuvos visuomenei našta, bet netgi sugeba tik susikurti sau padorų gyvenimą, bet ir per metus investuoti įvairiais būdais į gimtą šalį apie milijardą eurų. Kai sugebėsime pajusti plačiau demokratinių šalių gyvenimo pulsą, geriau galėsime suvokti kiekvieną žmogų kaip asmenybę. Paieškos ją paniekinti naudos neduos. Sukels tik priešingą reakciją.

Paviešintos mokesčių reformos kryptys neužsimena apie sąžiningus pensijų kaupimo ir tų sumų išsaugojimo principus. Dar blogiau, kad tokia iškreipta sistema skatina emigracijos bangą. Na, o tie, kuriems pensijos skaičiuojamos pagal metus iki "perestrojkos" (1985m.), net ir turinčius reikiamus metų stažus su pertekliumi bei gaudavę solidžius atlygius, dažnai lieka su pašalpomis, mažesnėmis negu išmokos (200 eurų) pabėgėliams - imigrantams. Kai matomos tokios įstatyminės spragos, atsiranda nepasitikėjimas ateitimi. Kas gali garantuoti, kad ir vėl surinkti SODROS fondai nebus sunaikinti, o dirbantiesiems ir toliau bus siūloma labiau pasistengti, nes pensijoms išmokėti trūksta lėšų. Dabartiniai pensininkai savo darbu jas sukaupė patys ir niekas neturėjo teisės tų lėšų nugvelbti. Siūloma reforma kelia daug kol kas neatsakytų klausimų. Per daug, kad būtų galima ją tiksliai įvertinti. Matysim...