Komentarai ir analizė

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Tik vienas aukšto lygio krepšininkas, trumpas atsarginių žaidėjų suolas, ūgio trūkumas. Taip galima apibūdinti Izraelio rinktinę, su kuria šiandien Europos čempionato rungtynėse jėgas išbandys Lietuvos krepšininkai. Lietuviai, turintys nepalyginamai galingesnę sudėtį, tiesiog privalo įveikti varžybų šeimininkus. Kitu atveju mūsiškiai užsitrauktų didelę gėdą. Izraelio krepšininkai itin graudžiai atrodė pirmajame mače, kai net 48:69 nusileido italams.

Jonavietis studentas Žilvinas Galimovas vasarą praleido ne ilsėdamasis, tačiau dirbdamas – jaunas vaikinas įsidarbino prekybos centre „Maxima“ Plento gatvėje. Sulig nepastebimai prabėgusia vasara taip pat nepastebimai baigėsi ir mano darbas kasininku-pardavėju (konsultantu (asistentu) savitarnoje) prekybos centre "Maxima". Šiek tiek - apie darbą, pirkėjus, sukauptą patirtį, atlyginimą ir puikų bendradarbių kolektyvą.

Nuolat spausti varžovus, taip pat ir visoje aikštėje, žaisti labai greitai ir tokiu būdu varginti gruzinus, neįsivelti į jų lėtą, pozicinį žaidimą. Spėju, kad būtent šiuos dalykus akcentuos savo auklėtiniams Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis prieš šiandien vyksiančias pirmąsias Europos čempionato rungtynes su Gruzijos komanda. Gruzinai nuostabiai atrodė kontrolinėse rungtynėse. Iš devynerių jie laimėjo net septynerias.

Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms.

Vaiko pinigų reikia Lietuvai. Ne tik vaikams, jų tėvams, šeimoms. Lenkijos pavyzdys – akivaizdi nuoroda Lietuvos politikams kuo greičiau imtis šio žingsnio, kuris kaimynų šalyje jau tapo ir ekonomikos postūmiu, ir davė socialinių, demografinių problemų sprendimo akivaizdžių rezultatų. Patys lenkai dar neapibendrino išvadų apie vaiko pinigų mokėjimo pasekmes, tačiau jų skelbiama statistika ir gyventojų vertinimai – įkvepiantys.

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015-ųjų sausio. Į tokias aukštumas jį stumtelėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen kalbos Džeksone (JAV) vykusiame pasaulio ekonomikos simpoziume. Įdomu tai, kad šie, itin daug įtakos pasaulio ekonomikai turintys žmonės, konferencijoje atsisakė kalbėti apie ateities planus ir ypač daug dėmesio skyrė praeities pasiekimams suvaldant finansų krizės pasekmes.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai (ES) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau kalbų apie šio sprendimo pasekmes. Akivaizdu: jas pajus tiek gyventojai, tiek ir šalies ekonomikai itin reikšmingas finansų sektorius. Londono turimą pasaulio finansų centro titulą be skrupulų jau matuojasi kiti didieji Europos miestai. Nors praėjo daugiau nei metai nuo precedento neturinčio įvykio – šalies sprendimo palikti Bendriją, – dar nėra jokio konkretaus plano, kas bus daroma toliau.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Pasibaigus dar vienam politiniam sezonui, prasminga apibendrinti viešosios politikos pasiekimus Lietuvoje. Nors nemažai Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbų dar tik pradėta vykdyti, galima vertinti ir pradinius rezultatus. Įdomu, kaip valdančiajai daugumai sekėsi įgyvendinti „labai didelius pokyčius“, kuriuos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai žadėjo pavasario sesijos metu.

Nors iki lemtingo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimo liko daugiau nei mėnuo, finansų rinkų dalyviai jau dabar užgniaužę kvapą dėlioja ateities scenarijus. Nerimauti juos verčia per paskutinį susitikimą paskelbta naujiena apie sąlyginai greitai prasidėsiantį 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų balanso mažinimą. Iki šiol tokio precedento, kuomet iš rinkos ištraukiama tokia didelė suma, istorijoje nebuvo.

Socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis atsakė komentatoriams, kurie tikina, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau.

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje cukraus mokesčio. Nes cukraus suvartojame 22 procentais daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos. Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį.

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, kodėl iš šios įmonės patys atėmė galimybę konkuruoti perspektyvioje srityje ir atidavė kitai valstybinei institucijai. Dabar priimtina tampa tik Registrų centro elektroninių sąskaitų sistema, į kurią nuo liepos varu varomas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis verslas.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.

Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.

Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos vyno regione. Apsistojome santykinai nedidelio vyno gamintojo viešbutėlyje (B&B). Smagu susipažinti, paragauti vyno, pasitikrinti, kur ką apylinkėse verta aplankyti. Kitą rytą pusryčiaujant kyla diskusija su šeimininku.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlio Ramūno Karbauskio ir trumpai parlamentare pabuvusios Gretos Kildišienės santykiai išlieka visuomenės dėmesio centre nuo pat naujų valdančiųjų išrinkimo. Psichologas Gediminas Navaitis paaiškino, kodėl rinkėjai „valstiečių“ lyderio širdies reikalais domisi net labiau, nei politiniais sprendimais. Anot santykių eksperto, R. Karbauskis po padidinamuoju stiklu atsidūrė kaip valdančiosios partijos lyderis ir žmogus, užimantis svarbią vietą Seime.

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. Už tai sumokėtų vartotojai. Joks tai ne cukraus mokestis. Tai elementarus mokestis saldaus maisto valgytojams.

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai šokdino Seimą, vyriausybę, darė įtaką Seimo nariams? Supratote, kad miškininkų vežimas protestuoti prie Seimo yra akivaizdi manipuliacija? Lengviau atsipūtėte, kai Seimas pagaliau balsavo už urėdijų reformą? Urėdijos yra smulkmena palyginus su savivaldybės įmonėmis.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc.

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos.

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti? Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją.

Kaip jums patiktų toks kaimyno pareiškimas: „Neįsirenk signalizacijos savo namuose. Ir nedėk grotų ant langų. Antraip taip supyksiu, kad už pasekmes neatsakau“? Veikiausiai toks pareiškimas priverstų jus sunerimti – ypač jei kaimynų name anksčiau dirbo gangsteriai, mėgę grobti žmones, plėšikauti ir neteisėtai brautis į kitų namų teritorijas. Bet kurio namo savininkas nieko nelaukdamas imtųsi didesnių saugumo priemonių. Kai kurie net apsvarstytų galimybes persikraustyti.

 Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms. Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.

Šią savaitę Seime žadama priimti nutarimą dėl valstybinių universitetų optimizavimo plano. TSPMI švietimo ekspertė, buvusi Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad planas rodo valdžios nenorą daryti pokyčius ir pataikavimą interesų grupėms. Iš plano švietimo ekspertė sako nesitikinti nieko gero. Atvirkščiai – bijanti, kad jis gali stipriai pakenkti švietimo sistemai. Jau dabar esą jaučiamas neigiamas artėjančios pertvarkos poveikis.

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse. Pagrindiniai E. Macrono pažadai yra orientuoti į ekonomiką ir jos konkurencingumo didinimą. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo siekis – gilesnė euro zonos integracija, kuri būtų naudinga ir Lietuvai.

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtina didinti, tačiau solidūs atlyginimai galimi tik reformavus viešąjį sektorių.

„Jeigu jūs galit ten nueit, ar dirbat ten, jūs perduokit jiems, kad jie nesirietų. Kad nematytų žmonės, nes, žinot, klaiku. Gėda. Gėda, kad turim tokią Vyriausybę.“ Šitaip į žurnalistus kreipėsi gatvėje sutikta garbaus amžiaus vilnietė. Sako, balsavo už „valstiečius“, už Saulių Skvernelį, tačiau jau gailisi. Esą gyvenimas eina ne geryn, o blogyn. O „valstiečiai“ valdžioje jau visą pusmetį.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Pasidalinsiu istorija, kuri parodo, kad socialiniuose tinkluose idėja gali apjungti daug žmonių, sulaukti žiniasklaidos dėmesio bei kartais ir suerzinti.

Jeigu galvojate, kad socialiniuose tinkluose jūsų draugai atsitiktinai kelia ar dalinasi tam tikromis naujienomis, nuotraukomis – tai klystate. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie bandė išsiaiškinti, kodėl taip yra. Manau, šis mano įrašas jums padės geriau suprasti jūsų draugų elgseną socialiniuose tinkluose. Juk kartais būna, kad savęs klausiame, kodėl vienas ar kitas žmogus kelia tik tokias naujienas ir nuotraukas.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Lietuvos eksportas auga beveik po dešimtadalį ketvirtą mėnesį iš eilės. Artimiausiu metu mūsų eksportas turėtų toliau augti dėl didėjančios paklausos, ypač ES ir NVS regionuose. Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nominalusis prekių eksportas balandžio mėn. per metus paaugo 9,4 proc.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius.