Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.
Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti ir yra tik nežymiai lėtesnė nei ankstesnį ketvirtį. Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį BVP metinis augimo tempas buvo 3,9 proc. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka. Šis pagerėjimas labiausiai siejamas su atsigaunančia gamybos priemonių paklausa visame pasaulyje, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse (pvz., Kinijoje). Be to, reikšmingą įtaką daro sparčiau augantys žaliavas eksportuojančių valstybių ūkiai, JAV ir euro zonos ekonomikų plėtra. Šie veiksniai lemia tarptautinės prekybos pagyvėjimą, tuo sėkmingai naudojasi užsienio prekybai atviros Lietuvos ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas.
Pagyvėjus tarptautinei prekybai, daugiau auga apdirbamoji gamyba. Jos apimtis augo ir eksporto, ir Lietuvos rinkose: eksportą labiausiai didina mašinų ir įrenginių, metalo gaminių, medienos ir baldų gamintojai, pardavimus Lietuvos rinkoje – metalo gaminių ir baldų gamintojai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, šios veiklos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet jau ne trumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas.
2016 m. reikšmingai padidinusios automobilių parką, Lietuvos transporto įmonės sugebėjo pasinaudoti padidėjusia transporto paslaugų paklausa. Ją didina auganti tarptautinės prekybos prekėmis apimtis. Tiesa, sparčią transporto veiklos plėtrą lemia ne tik auganti užsienio paklausa – ji didėja mažiau nei transporto įmonių veiklos apimtis. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisidėjo ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose: Lietuvos transporto įmonės sėkmingai konkuruoja su kitų šalių vežėjais, ir jų užimama eksporto rinkų dalis didėja.
Nežymiai lėtesnei nei ankstesnį ketvirtį ūkio plėtrai įtakos galėjo turėti pradėjusios kilti prekių ir paslaugų kainos. 2016 m. pabaigoje sudariusi apie 1 proc., metinė infliacija 2017 m. viduryje jau šoktelėjo iki 3,5 proc. Tai ribojo namų ūkių perkamosios galios augimą. Vis dėlto, nors ir lėčiau, tačiau namų ūkių vartojimas tebeauga dėl darbuotojams palankios padėties darbo rinkoje, ypač spartaus darbo užmokesčio kilimo, kurį ir toliau lems vis opesnė darbuotojų trūkumo problema.
Lietuvos banko vertinimu, antrąjį pusmetį Lietuvos ūkio plėtra bus panaši. Prie tokios ūkio raidos prisidės gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis, tai skatins eksporto augimą. Privatusis vartojimas tebebus svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Tikimasi, kad reikšmingiau prie ūkio plėtros prisidės ir investicijos, kurias skatins auganti paklausa tiek eksportuojančiame sektoriuje, tiek į vidaus paklausą orientuotame sektoriuje. Investicijas padės didinti ir turintys didėti lėšų iš ES paramos fondų lėšų srautai.
Nors ir mažesnė nei anksčiau, tebėra mažiau palankios ūkio raidos rizika. Ji labiausiai susijusi su pastaruoju metu stebėtu galimai trumpalaikiu pasaulinės užsienio prekybos pagyvėjimu, didėjančiu disbalansu Kinijoje, vis dar esančiu neapibrėžtumu dėl fiskalinio skatinimo ir protekcionizmo JAV bei geopolitinės įtampos Rytų Azijoje ir Vidurio Rytuose.
