Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2016 metų sausio-birželio mėnesiais, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4 proc. iki 19,561 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.
Palyginimui Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono įtaką padidėjo 4,8 proc. Ekonomikos augimą lėmė 8 proc. didėjusi pramonės gamyba, 14 proc. - statybų sektoriaus apyvarta.
Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausia įtakos teigiamam BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
BVP augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, siekė taip 3,9 proc, o pirmąjį pusmetį - 4 procentus.
Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ūgtelėjo 0,6 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos - 7,5 proc.).
Statistikos departamentas taip pat patikslino šių metų pirmojo ketvirčio BVP. Patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį BVP siekė 9,222 mlrd. eurų ir, palyginti su atitinkamu 2016 metų ketvirčiu, padidėjo 4 proc. (anksčiau skelbta - 4,1 proc.).
Apačioje pateikiame ekonomistų komentarus.
Indrė Genytė-Pikčienė. Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio
Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities.
Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.
Nors sparčiausia Europos Sąjungoje infliacija Lietuvoje ir prastino vartotojų lūkesčius, vis tik vartojimo apetito praėjusį ketvirtį negadino. Palanki darbo rinkos terpė bei sparčiausias nuo prieškrizinių laikų realiųjų pajamų augimas ir toliau sudaro tinkamas sąlygas sparčiai namų ūkių vartojimo plėtrai. Tai puikiai iliustruoja neslopstantys mažmeninės prekybos augimo rodikliai. Mažmeninės prekybos apyvartos augimas antrąjį ketvirtį buvo tik šiek tiek kuklesnis, nei metų pradžioje.
Vertinant ekonomikos plėtros variklio struktūrą, džiugina vis labiau įsibėgėjantis eksporto stūmoklis. Eksportas pastaraisiais metais vangiai prisidėjo prie ūkio plėtros. Tam įtakos turėjo rimti išbandymai kertinėse išorės rinkose bei eksporto plėtrą lenkiantis importo augimas. Šiemet eksportuotojai metus pradėjo su nauja energija. Atsigavusios ir aktyviau besivystančios kertinės mums Europos Sąjungos šalių rinkos godžiau importuoja ne tik mūsų re-eksportuojamą produkciją, bet ir Lietuvoje pagamintas prekes ir paslaugas.
Įsibėgėjantis eksporto augimas jau leidžia nedrąsiai tikėtis, kad netrukus Lietuva galės mėgautis subalansuota plėtra, kuomet BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa. Pastarojo augimo veiksnio įsibėgėjimas yra itin reikšmingas tokio mažo ir atviro ūkio, kaip Lietuva, ilgalaikės plėtros užtikrinimui. Juk sparčiai mažėjanti gyventojų skaičiui, vidaus rinka senka ir jos augimo potencialas labai ribotas.
Džiugu, kad tvarus išlieka įmonių gamybinių pajėgumų atsinaujinimo procesas. Verslininkai, jausdami iki virimo pakilusią darbo rinkos temperatūrą, stengiasi efektyvinti procesus ir mažinti gamybos imlumą darbui. Produktyviųjų investicijų augimas – reikšmingas indėlis į ilgalaikės ir sparčios ekonominės plėtros ateityje pamatą, o pirmuosius moderinzavimosi rezultatus po truputį pradedame jausti. Šių metų pirmąjį ketvirtį stebėjome daug spartesnį Lietuvos darbo našumo augimą – realus vienos valandos darbo našumas per metus šoktelėjo 6,3 proc., tuo tarpu pernai ir užpernai našumo augimas Lietuvoje tik vos vos viršijo nulį. Tiesa, nuo darbo užmokesčio metinio augimo tempo našumas vis dar žymiai atsilieka, bet guodžia bent tai, kad Lietuvos konkurencingumas tarptautinėje arenoje mažėja daug lėtesniais tempais nei iki šiol.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą vis dar auga santūriai. Tai lemia vangi komercinio nekilnojamojo turto ir inžinerinių statinių plėtra. Pastarasis segmentas labai priklauso nuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kurios įsisavinimas stringa. Tuo tarpu gyvenamosios statybos segmentas itin aktyvus ir toliau auga dviženkliais tempais.
Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo pernykštei 3,2 proc. BVP augimo prognozei. Ūkio plėtra likusiais šių metų ketvirčiais neturėtų reikšmingai išsikvėpti. Ją palaikys atsigaunančios užsienio rinkos bei numatomas efektyvesnis ES paramos lėšų įsisavinimas. Tačiau ir toliau kertiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu išliks namų ūkių vartojimas.
Darius Imbrasas. Auganti tarptautinė prekyba kelia ir visą Lietuvos ūkį
Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti, antrąjį ketvirtį ji buvo nežymiai lėtesnė nei pirmąjį. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka, lemianti tarptautinės prekybos pagyvėjimą, kuriuo naudojasi užsienio prekybai atviros ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas.
Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos ūkis turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą. Mažiau palankios ūkio raidos rizika tebėra aktuali, nors pastaruoju metu ji yra sumažėjusi.
Lietuvos ūkio plėtra tebėra sparti ir yra tik nežymiai lėtesnė nei ankstesnį ketvirtį. Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį BVP metinis augimo tempas buvo 3,9 proc. Labiausiai prie sparčios ūkio plėtros prisideda pagerėjusi tarptautinė aplinka. Šis pagerėjimas labiausiai siejamas su atsigaunančia gamybos priemonių paklausa visame pasaulyje, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse (pvz., Kinijoje). Be to, reikšmingą įtaką daro sparčiau augantys žaliavas eksportuojančių valstybių ūkiai, JAV ir euro zonos ekonomikų plėtra. Šie veiksniai lemia tarptautinės prekybos pagyvėjimą, tuo sėkmingai naudojasi užsienio prekybai atviros Lietuvos ūkio veiklos, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ir transportas.
Pagyvėjus tarptautinei prekybai, daugiau auga apdirbamoji gamyba. Jos apimtis augo ir eksporto, ir Lietuvos rinkose: eksportą labiausiai didina mašinų ir įrenginių, metalo gaminių, medienos ir baldų gamintojai, pardavimus Lietuvos rinkoje – metalo gaminių ir baldų gamintojai. Siekdamos didinti gamybos apimtį, šios veiklos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet jau ne trumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas.
2016 m. reikšmingai padidinusios automobilių parką, Lietuvos transporto įmonės sugebėjo pasinaudoti padidėjusia transporto paslaugų paklausa. Ją didina auganti tarptautinės prekybos prekėmis apimtis. Tiesa, sparčią transporto veiklos plėtrą lemia ne tik auganti užsienio paklausa – ji didėja mažiau nei transporto įmonių veiklos apimtis. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisidėjo ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose: Lietuvos transporto įmonės sėkmingai konkuruoja su kitų šalių vežėjais, ir jų užimama eksporto rinkų dalis didėja.
Nežymiai lėtesnei nei ankstesnį ketvirtį ūkio plėtrai įtakos galėjo turėti pradėjusios kilti prekių ir paslaugų kainos. 2016 m. pabaigoje sudariusi apie 1 proc., metinė infliacija 2017 m. viduryje jau šoktelėjo iki 3,5 proc. Tai ribojo namų ūkių perkamosios galios augimą. Vis dėlto, nors ir lėčiau, tačiau namų ūkių vartojimas tebeauga dėl darbuotojams palankios padėties darbo rinkoje, ypač spartaus darbo užmokesčio kilimo, kurį ir toliau lems vis opesnė darbuotojų trūkumo problema.
Lietuvos banko vertinimu, antrąjį pusmetį Lietuvos ūkio plėtra bus panaši. Prie tokios ūkio raidos prisidės gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis, tai skatins eksporto augimą. Privatusis vartojimas tebebus svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Tikimasi, kad reikšmingiau prie ūkio plėtros prisidės ir investicijos, kurias skatins auganti paklausa tiek eksportuojančiame sektoriuje, tiek į vidaus paklausą orientuotame sektoriuje. Investicijas padės didinti ir turintys didėti lėšų iš ES paramos fondų lėšų srautai.
Nors ir mažesnė nei anksčiau, tebėra mažiau palankios ūkio raidos rizika. Ji labiausiai susijusi su pastaruoju metu stebėtu galimai trumpalaikiu pasaulinės užsienio prekybos pagyvėjimu, didėjančiu disbalansu Kinijoje, vis dar esančiu neapibrėžtumu dėl fiskalinio skatinimo ir protekcionizmo JAV bei geopolitinės įtampos Rytų Azijoje ir Vidurio Rytuose.
Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomikos augimas išlieka spartus
Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas.
Į priekį stumia eksportas
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc. Tai yra nežymiai prasčiau nei pirmąjį ketvirtį, kuomet ūkio plėtra siekė 4,0 proc., tačiau gerokai sparčiau nei 2015-2016 metais, kuomet fiksuotas 2 proc. vidutinis augimas.
Pastaruoju metu pagrindinis ekonominio aktyvumo variklis yra eksportas. Svarbiausios priežastys, lemiančios sparčią eksporto plėtrą, yra atsigavusi paklausa Rusijoje ir kitose NVS valstybėse. Taip pat – spartesnis ekonomikos augimas euro zonos, Skandinavijos šalyse. Puikius eksporto rezultatus rodo elektros įrangos, metalo apdirbimo, baldų gamybos įmonės. Šių sektorių sėkmę lemia ne tik vietos verslo rezultatai, bet ir sėkminga užsienio gamybos įmonių plėtra Lietuvoje.
Kita vertus, antrąjį ketvirtį gamybos apimtys augo šiek tiek lėčiau nei metų pradžioje dėl smarkiai susitraukusių gėrimų pramonės apimčių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gėrimus gaminančių įmonių perdavimai susitraukė net 31 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo nuo kovo augę akcizai alkoholiui, smarkiai padidinę alkoholinių gėrimų kainas.
Vartojimo augimas sulėtėjo
Akcizų poveikis ekonomikos augimui buvo juntamas ir per kitą, vartojimo, kanalą. Mažmeninės prekybos apimčių augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius dvejus metus ir siekė 4,7 proc. Viena iš priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą, buvo smarkiai kritę alkoholinių gėrimų pardavimai.
Viena vertus, didelė dalis gyventojų siekė pasipildyti alkoholio atsargas sausio-vasario mėnesiais, prieš akcizų padidinimą. Kita vertus, staigus kainų šuolis galėjo apskritai šiek tiek atvėsinti paklausą alkoholiniams gėrimams. Šiuo metu dar ankstoka daryti tvirtas išvadas apie tai, ar sumenkusios alkoholio pardavimo apimtys yra laikinas ar išliekantis reiškinys. Antroji priežastis, stabdžiusi vartojimą, – įsibėgėjanti infliacija, kuri suvalgo vis didesnę dalį gyventojų perkamosios galios. Vidutinė infliacija antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,4 proc. ir buvo aukščiausia per pastaruosius penkerius metus. Išankstinis liepos mėn. rodiklis jau signalizavo 4,1 proc. infliaciją – tokio kainų augimo Lietuvoje nebuvo nuo 2011-ųjų pabaigos.
Atlyginimų ir kainų augimas įsibėgėja
Nors ekonomikos atsigavimas negali nedžiuginti, labai svarbu, kad spartų tempą išlaikytų ir ekonomikos potencialo augimas. Pastaruoju metu pagreitį įgaunantis atlyginimų augimas grasina įsukti šalies ekonomiką į vis sparčiau augančio vartojimo, lūkesčių ir kainų pasiutpolkę. Ryškesnis nekilnojamojo turto kainų augimas būtų tik vienas iš tokio proceso simptomų.
Kadangi neturime galimybės ekonomikos vėsinti reguliuojant bazinę palūkanų normą, ypatingai svarbus vaidmuo tenka valdžiai, kuri turi dar atsakingiau vertinti savo galimybes išlaidauti. Verslo ciklui vis aiškiau pereinant į augimo stadiją, subalansuoti ar pertekliniai biudžetai tampa būtinybe.
Pagrindinė rizika vidutiniu laikotarpiu išlieka tai, kad įsibėgėjant kainų ir atlyginimų augimui, Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Norint to išvengti, reikalingos investicijos į našumo didinimą, o svarbiausia – į ekonomikos struktūros kaitą. Augant sąnaudoms turime persiorientuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias gamybos ir paslaugų šakas.
Čia svarbų vaidmenį turi vaidinti šalies švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistema. Didinti našumą padėtų ir į tai orientuotos mokestinės lengvatos, pavyzdžiui, žemesnis pelno mokesčio tarifas mokslinių išradimų komercializavimui, taip pat nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui.
