Komentarai ir analizė

Š.m. sausio 10 d. incidentas Varšuvos Šopeno oro uoste, kuomet Lenkijos oro linijoms LOT priklausantis Bombardier Q400 lėktuvas leidosi avariniu būdu dėl važiuoklės gedimo, yra toli gražu ne pirmasis „Bombardier“ gaminamų šio modelio orlaivių istorijoje. Tai jau devintas panašus įvykis su šio tipo lėktuvais. Dar 2008 m. Kanados lėktuvų gamintojas skandale dėl analogiškų avarijų, kurios vos nesibaigė žmonių mirtimis, atsipirko 164 mln.

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus? Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc.

Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl toks pasiūlymas strigo valdžios institucijose, buvo tai, kad niekur Europos Sąjungoje šios įmokos nesujungtos.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

Kiek politinių kalinių kamuojasi Rusijos kalėjimuose ir pataisos namuose? Atsakymas trumpas: niekas to nežino. Persekiojamoms žmogaus teisių organizacijoms sudėtinga sekti visas bylas. Daugybė nuteistųjų yra įkalinti dėl „nepolitinių“ nusikaltimų. Skirtingais duomenimis, tokių žmonių gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Tačiau mums žinomi atvejai yra gana bjaurūs.

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje? Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto.

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano.

Rusijoje šiemet vyks prezidento rinkimai, tiesa? Ne. Iš tiesų Kremlius rengia spektaklį apie rinkimus, o ne tikrą balsavimą su tikrais rinkėjais, tikra konkurencija ir tikromis abejonėmis dėl rezultatų. Šis spektaklis bus pastatytas realistiškai ir daug kainuos; veikėjai vilkės tinkamus kostiumus, ir bus daugybė puikiai pagamintos butaforijos. Vaidyba bus nepriekaištinga. Galime tikėtis įdomių siužeto vingių ir šiokio tokio įtampos ir neužtikrintumo jausmo.

2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Gali priimti studentą į universitetą, bet negali priversti jo mokytis. To norėti jis turi pats. Vis daugiau kalbame apie dėstytojo vaidmenį, mokymo metodus, kokybę. Tačiau kai pokalbis pakrypsta studentų link, daugiau kalbame apie jų pasitenkinimą, nei jų vaidmenį, mokymosi metodus, kokybę.

Didžiosios metų šventės kasmet paskatina atsigręžti į tuos, kuriems reikia pagalbos ir globos. Džiugu, kad vieną ar kitą aukojimo būdą pasirinkusių lietuvių kasmet daugėja, o gerus darbus darome jau ne tik per Kalėdas. Statistika rodo, kad kasmet daugėja žmonių, kurie 2 proc. nuo sumokamų mokesčių savanoriškai skiria geros valios projektams. Šiemet tokių gyventojų skaičius viršijo pusę milijono, ir jų skirta suma siekė apie 17 mln. eurų.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar.

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“. Tačiau yra dar vienas šaltinis, kurio nekontroliuoja oficialios tarnybos, kurį pildo patys žmonės, visai kaip interneto enciklopediją „Wikipedia“, tai – interneto svetainė numbeo.com.

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, žinoma, būtina. Nors didžiausia nuo atlyginimo sumokama dalis eina valstybinei pensijai, dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus toli gražu negalime tikėtis, kad ji garantuos mums sočią ir užtikrintą gyvenimą ateityje.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Įsibėgėjanti kalėdinių dovanų paieška šventinėse reklamose ir parduotuvių vitrinose atrodo žaviai – rūpestis artimiausiais ir draugais, noras juos nustebinti ir pamaloninti, parodyti, kokie jie mums brangūs. Tačiau prieššventinė dovanų paieškos karštinė turi ir kitą veidą. Tirpstančios dienos ir senkantys pinigai neretai didina spaudimą ir kelia galvos skausmą.

Senosios priemonės darosi vis svarbesnės, nors pokyčių tempas ir spartėja. Tai yra šiuolaikinės saugumo politikos paradoksas. Didžioji Britanija ir kitos šalys kviečiasi iš pensijos senus Šaltojo karo laikų kontrpropagandos ir šnipų gaudynių veteranus. Anuomet šie žmonės suprato sovietinį mentalitetą, taigi, dabar jie gali suprasti naują rusiškąją mąstyseną.

Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių.

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika vystosi jau ne pirmą kadenciją. Valstybinėse įmonių valdybose atsiranda nepriklausomi valdybos nariai. O stojant į EBPO Lietuva yra įsipareigojusi atlikti ir daugiau reformų šioje srityje. Jei dar kas ir turėjo iliuzijų, kiek politikams reikia leisti kištis į įmonių veiklą, tos iliuzijos turėjo išsisklaidyti per urėdogeitą, t. y. urėdijų reformą.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

 Jūs, Audriau Bačiuli, kuris didžiuodamasis vakar vakare rašėt, kad skambino Jūsų motina ir perdavė, kad „pernelyg švelniai apie tas paleistuves“ kalbėjot. Jūs kalbėjot, kad „ji užsimanė to, ko visi vyrai tokiais atvejais nori“. Mano žmonos prisipažinimą Jūs įvardinote kaip „leftistinių chunveibinių ataką“. Dar prieš metus, kai dirbau LRT televizijoje, dažnai gyniau Jus prieš savo jaunesnį kolegą, kuriam buvo pasibaisėtinas Jūsų asmuo.

Naftos kainos vėl šauna į viršų. Ne truputį auga, bet kyla į gerą įkalnę. Ir dėl to reikėtų suklusti ne tik vairuotojams, kuriems degalai kainuos brangiau. Galvas pakrapštyti turės ir įmonių vadovai, nes reikės išspręsti dilemą – kelti kainas ar prisiimti augančius kaštus. Žaliavinė BRENT naftos kaina per paskutinius 5 mėnesius pakilo nuo 46,92 JAV dolerio už barelį iki 61,6 dolerio atžymos kuri buvo fiksuota lapkričio 15 dienos 10 valandą Lietuvos laiku. Pokytis sudaro 31 proc.

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti šį augimą. Pirmoji ir bene didžiausia rizika yra susijusi su populizmu ir protekcionistinių bei nacionalistinių idėjų gajumu. Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kai kuriose kitose valstybės pajamų nelygybė išlieka aukščiausia per pastaruosius 80 metų.

Jūsų vaikas galės būti inžinieriumi arba biotechnologijų srities mokslininku, o gal sėkmingu IT sistemų architektu. Tačiau mergaitėms įžengti į šias sritis gali būti sunkiau nei berniukams – jų entuziazmą ir talentą gali užgesinti vis dar gajūs stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas. Vaikų tėvams tenka iššūkis ne tik patiems atsilaikyti prieš šiuos stereotipus, bet ir nepasimesti technologinio progreso tėkmėje bei naujų profesijų gausoje.

Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys. Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją.

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai. Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės.

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, ar iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 153 eurai), būtų skiriama ir papildoma išmoka.

Pastaruoju metu įsibėgėjęs kainų augimas lėtėja, tačiau bendroji infliacija yra kur kas didesnė nei prieš metus – ji siekia 4,4 proc. Kurį laiką infliaciją didino naftos bei kai kurių maisto žaliavų kainų pokyčiai, o vėliau ir su vidaus ekonomine raida susiję veiksniai, tokie kaip atlyginimų augimas ir mokestiniai pokyčiai. Šiemet matome kur kas spartesnį pieno produktų kainų augimą, jis siekia daugiau nei 10 proc.

Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ir vėl naujas kitos spalvos lopas. Ši skylių ir lopų sistema gyvuoja tik todėl, kad maunama ji ant itin ištvermingos kūno dalies - medikų ir pacientų bendruomenės, atlaikančios beveik viską.

Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius alkoholio pardavimus, kyla klausimas: kokie alkoholio suvartojimo skaičiai bus paskelbti, ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) toliau pieš augančias projekcijas? Pagal skelbiamas dabartines tendencijas galima prognozuoti, kad 2017 metais legali alkoholinių gėrimų rinka turėtų...

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Savivaldybėse džiaugiamasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms ar su socialine sritimi nesusijusioms reikmėms, tačiau skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.

„Brent“ rūšies naftos kaina šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią tašką nuo 2015-ųjų lapkričio pradžios – 60,80 JAV dolerio už barelį. Nuo jos neatsilieka WTI rūšies naftos kaina, priartėjusi prie 54 JAV dolerių už barelį ribos – aukščiausios nuo pavasario. Pagrindinė naftos kainos kilimo priežastis – skambūs pasisakymai ir pažadai pratęsti OPEC narių ir kitų šią žaliavą išgaunančių šalių susitarimą dėl gavybos apimčių sumažinimo.

Kurti ir vystyti verslą Lietuvoje tapo lengviau. Pasaulio banko skelbiamame „Doing Business” reitinge Lietuva pakilo iš 21 į 16 vietą. Estija šiemet 12-oje, Latvija – 19-oje vietoje. „Rezultatai rodo, kad valdžia, išsikėlusi tikslą pagerinti padėtį konkrečioje srityje, tą padaryti gali. Sėkmės receptas yra tai, kad tikslą pakilti reitinge kėlė ir nekvestionavo jau kelios vyriausybės iš eilės.

„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų. Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais.

Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.

Šiandien veikianti profesinio ugdymo sistema turi keistis. LR prezidentės iniciatyva reformuoti profesinį mokymą leidžia tikėtis, jog situacija keisis. Akivaizdu, kad profesinio mokymo srityje pasikeitimai privalo apimti ne vien mokymo centrų ir įstaigų skaičiaus mažinimą, bet ir jų veiklos optimizavimą, garantuojantį, kad absolventai pasieks darbo rinką turėdami moderniausias, praktikoje iš karto pritaikomas ir rinkoje reikalingas žinias.

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma. Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių. Bet Šiaurės Korėja prieš Pietų Korėją ir JAV – jau gyvenimo būdas.

Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. Tai, kad jis vėluoja, tiesiog erzina. Visi žmonės, kurie dabar kalba apie Kremliaus kišimąsi į pernykščius JAV prezidento rinkimus, atrodo, mano, kad tai buvo pirmasis Rusijos politinio karo pavyzdys. Tiesą sakant, jis tebuvo naujausias ir pastebimiausias.

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti? Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje.

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo.