Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV. Šis išpuolis sukrėtė civilizuotą pasaulį ir gerokai pakeitė grėsmių vertinimą įvairiose srityse, įskaitant ir finansų. Į efektyvesnę kovą su terorizmu ir prekyba narkotikais nukreiptų JAV pastangų rezultatai išryškėjo per gerą dešimtmetį.
Kovos prieš neskaidrius sandorius atomazga tapo milijardus JAV dolerių siekusios baudos, kurias amerikiečių institucijoms sumokėjo keli žinomi tarptautiniai bankai. Jie buvo apkaltinti pagalba atliekant neskaidrias finansines operacijas klientams iš Irano, Sudano, Libijos ar Mianmaro, tai yra, šalių, kurių vyriausybės nesugeba užkirsti kelio ar net prisideda prie terorizmo veiklos skatinimo. Baltijos valstybės neliko skandalų nuošalyje – pinigų plovimo veiklos atgarsiai buvo pasiekę ir mūsų regioną.
ES kovos priemones šioje srityje ėmėsi griežtinti kiek vėliau – po 2004-aisiais įvykdytų teroristinių traukinių sprogdinimų Ispanijoje. Praėjus dvejiems metams patvirtinta trečioji ES direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau minėti bankų skandalai ir JAV vyriausybės skirtos milžiniškos baudos buvo signalas, kad ši direktyva nėra pakankamai veiksminga. Todėl 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji ES direktyva dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.
Ši direktyva inicijavo glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi finansine informacija tarp ES šalių, taip pat nustatė naujus reikalavimus dėl bendrovių skaidrumo ir įpareigojo bankus, teisinių bei apskaitos paslaugų įmones griežčiau atlikti klientų rizikos vertinimą.
Be to, pasaulyje nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir Bendrasis atskaitomybės standartas, dėl kurio 2014 m. sutarė G20 šalys. Šis standartas taip pat numato sklandesnį ir greičiau vykstantį apsikeitimą finansiniais duomenimis tarp šalių, o prie šio standarto jau yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.
Minėtos ES direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o naujieji pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasaros. Siekdamas atitikti naujus įstatymo reikalavimus, „Swedbank“ pastaruoju metu savo juridinių klientų prašo suteikti papildomos informacijos apie jų veiklą, savininkus ir ryšius su kitomis organizacijomis.
Reiktų pasidžiaugti, kad Lietuva patenka tarp 3 šalių visame pasaulyje, kuriose susiduriama su mažiausia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika. Tai parodė neseniai paskelbtas Bazelio instituto tyrimas. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad vidutinis visų šalių rizikos rodiklis per pastaruosius kelerius metus išaugo. Tai yra stipri paskata šalių vyriausybėms toliau ieškoti būdų, padedančių veiksmingiau kovoti su kylančiomis grėsmėmis.
Kova su valstybių sienas peržengiančiomis grėsmėmis yra ne tik finansinių institucijų, bet visų organizacijų atsakomybė. Pirmiausiai tai reiškia geresnį supratimą ne tik apie tiesioginius klientus, bet ir apie galutinės naudos gavėjus, partnerius, su kuriais verslas bendradarbiauja. Tampa vis svarbiau įsigilinti į tai, su kuo palaikomi verslo santykiai, ir tai skatina pažvelgti į visą verslą supančią ekosistemą.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas
