Komentarai ir analizė

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

1989 m. kovo 23 diena. Įvyksta Tarybų Sąjungos liaudies deputatų rinkimai. Okupuotoje Lietuvoje juos ryškia persvara laimi Sąjūdis, Komunistų partijos atstovus palikęs mažumoje. Nepaisant vis aštrėjančios įtampos tarp Sąjūdžio ir Komunistų partijos, pradedama ruoštis Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimams, kurie numatomi 1990 m. vasarį.

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Verslas tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis.

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Mėlynas kortelė, garantuojanti teisę lankytis visuose Miuncheno saugumo konferencijos renginiuose, yra rimtas dalykas. Ne vien todėl, kad jų kiekis ribotas, o saugumas ten – itin sustiprintas (kas nors kažkur tikrai norėtų nužudyti daugumą konferencijos dalyvių). Ši kortelė suteikia galimybę būti tarp svarbiausių pasaulio žmonių, kol jie diskutuoja rimčiausiomis temomis. Esate viešbučio „Bayerischer Hof“ lifte, ir jums atrodo, kad šalia stovinti moteris labai panaši į Christine Lagarde.

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti. Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą.

Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ir jėgos, stiprybės ir energijos, tikėjimo laisve ir noro savo ateitį kurti patiems. Pastarosiomis dienomis mačiau tiek daug pasididžiavimo savo valstybe ir bendrystės. Džiugu, kad ji niekur nedingusi, bet taip norėtųsi ją matyti ne tik tokiomis ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną.

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu! Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau.

Per savaitę JAV akcijų rinkos prarado daugiau nei dešimtadalį vertės, ir panašios nuotaikos netruko iš didžiausios pasaulio ekonomikos pasklisti po visą pasaulį. Pastaruosius metus ekonomikos naujienos buvo tik teigiamos, JAV akcijos brango beveik be sustojimo ir be korekcijų, o nerimo ženklų finansų rinkų padangėje nebuvo matyti.

Nerimauti dėl Rusijos užsienio politikos kadaise atrodė ekscentriška. Dabar toks požiūris – ant bangos. Vis dėlto tebėra apstu klaidingų įsitikinimų, trikdančių mūsų atsaką į Kremliaus krečiamas eibes. Apžvelgsime dešimt iš jų. 1) „Grėsmė yra karinė“. Taip, vyksta karas Ukrainoje – ir taip, mūsų pajėgas Baltijos šalyse reikia dar labiau sustiprinti.

Pastaruoju metu tarp didžiausių pasaulio ekonomikų – euro zonos ir JAV – liepsnoja žodžių karas. Pareigūnų pasisakymai JAV dolerio kursą euro atžvilgiu pasiuntė žemyn. Netrukus pasigirdo nuogąstavimai, kad euro stiprėjimas nepalankus ES ekonomikai. Maža to, kitos šalys, siekdamos konkurencinio pranašumo, taip pat gali įsitraukti į valiutų žaidimą.

Plataus atgarsio visuomenėje sulaukusi dizainerio Roberto Kalinkino byla dėl religinių simbolių naudojimo kolekcijos pristatyme pagaliau pasiekė atomazgą. Anot Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkės Julijos Miliun, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas taps svarbiu precedentu, jei į teismą persikeltų ginčas dėl skandalingos „Keulė Rūkė“ reklamos.

Gerai sakoma, kad įsėdus į valdišką limuziną, vaizdas pro jo langą visiškai pasikeičia. Patogiai įsitaisius galinėje sėdynėje, ne visiems, bet tikrai dažnam iš valdžios ima atrodyti, kad pasaulis turi būti surėdytas pagal juos. Gražus, rožinis, minkštas ir pūkuotas pasaulis pagal Ramūną, arba Agnę, arba Aurelijų - vardai čia, beje, visai nesvarbu. Trumpiausias kelias į tokį pasaulį juk dabar yra tavo rankose. Tai – įstatymas ir jo galia viską uždrausti. O uždraudus - prižiūrėti ir bausti.

Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.

Vienas po kito pradėjo lįsti Ramūno Karbauskio skeletai iš spintos. Pradedant jo noru išlikti greta Gretos – mokėti algą frakcijoje fiktyviai dirbančiai panevėžietei, tęsiant nesibaigiančius viražus su užgrobiama tautiečių žeme bei sofos ūkininkais sūnumis – jaunaisiais Lietuvos milijonieriais ir užbaigiant itin neskaniai kvepiančiu nacionalinio transliuotojo žurnalistų spaudimu.

Pasaulio ekonomikos forume Davose daugiau kaip trys tūkstančiai politikų, verslo vadovų ir mokslininkų svarsto, kaip išspręsti didžiausias šių laikų problemas. Ilgalaikės ekonominės pažangos skatinimas ir naujų ekonominių modelių paieška, turtinė nelygybė ir socialinė atskirtis – didžiausi šių laikų iššūkiai, o ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir technologijų atnešami pokyčiai, jeigu jiems nepasiruošime, gali įnešti dar daugiau sumaišties ir įtampos.

Šie metai Lietuvoje taps rinkimų kampanijos įsibėgėjimo metais (tiksliau būtų kalbėti apie trejus rinkimus – savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento, bet daugiausia dėmesio sulaukia pastarieji, todėl ir šiame tekste apie juos). Atrodytų, kad laiko iki rinkimų dar daug, kandidatų sąrašas dar neaiškus, didelė dalis rinkėjų dar neapsisprendę, o ir jų nuotaikos dar gali ne kartą pasikeisti, tad ar ne per anksti apie tai kalbėti? Tačiau galbūt kaip tik dėl to, jog nėra aiškaus favorito, diskusij...

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai pristatytoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kurioje formuojamos regioninės politikos gairės, susipina abu požiūriai. Ir tai nenuostabu. Regionai – tai didžiausios lietuvio vertybės: laukas, pieva, kelias, upė.

Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ar viengungių mokesčio (tikėkimės!). Tačiau jokiu būdu nereiškia, kad nebus plečiamas mokesčių mokėtojų ratas ar apmokestinami nauji objektai.

Visas pastarasis dešimtmetis Europos Sąjungai yra tarsi vienas nesibaigiantis iššūkis. Europa stipriai atsilieka ir, ko gero, pralaimi technologinę konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir augančiai Kinijai.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Š.m. sausio 10 d. incidentas Varšuvos Šopeno oro uoste, kuomet Lenkijos oro linijoms LOT priklausantis Bombardier Q400 lėktuvas leidosi avariniu būdu dėl važiuoklės gedimo, yra toli gražu ne pirmasis „Bombardier“ gaminamų šio modelio orlaivių istorijoje. Tai jau devintas panašus įvykis su šio tipo lėktuvais. Dar 2008 m. Kanados lėktuvų gamintojas skandale dėl analogiškų avarijų, kurios vos nesibaigė žmonių mirtimis, atsipirko 164 mln.

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus? Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc.

Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl toks pasiūlymas strigo valdžios institucijose, buvo tai, kad niekur Europos Sąjungoje šios įmokos nesujungtos.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

Kiek politinių kalinių kamuojasi Rusijos kalėjimuose ir pataisos namuose? Atsakymas trumpas: niekas to nežino. Persekiojamoms žmogaus teisių organizacijoms sudėtinga sekti visas bylas. Daugybė nuteistųjų yra įkalinti dėl „nepolitinių“ nusikaltimų. Skirtingais duomenimis, tokių žmonių gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Tačiau mums žinomi atvejai yra gana bjaurūs.

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje? Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto.

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano.

Rusijoje šiemet vyks prezidento rinkimai, tiesa? Ne. Iš tiesų Kremlius rengia spektaklį apie rinkimus, o ne tikrą balsavimą su tikrais rinkėjais, tikra konkurencija ir tikromis abejonėmis dėl rezultatų. Šis spektaklis bus pastatytas realistiškai ir daug kainuos; veikėjai vilkės tinkamus kostiumus, ir bus daugybė puikiai pagamintos butaforijos. Vaidyba bus nepriekaištinga. Galime tikėtis įdomių siužeto vingių ir šiokio tokio įtampos ir neužtikrintumo jausmo.

2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Gali priimti studentą į universitetą, bet negali priversti jo mokytis. To norėti jis turi pats. Vis daugiau kalbame apie dėstytojo vaidmenį, mokymo metodus, kokybę. Tačiau kai pokalbis pakrypsta studentų link, daugiau kalbame apie jų pasitenkinimą, nei jų vaidmenį, mokymosi metodus, kokybę.

Didžiosios metų šventės kasmet paskatina atsigręžti į tuos, kuriems reikia pagalbos ir globos. Džiugu, kad vieną ar kitą aukojimo būdą pasirinkusių lietuvių kasmet daugėja, o gerus darbus darome jau ne tik per Kalėdas. Statistika rodo, kad kasmet daugėja žmonių, kurie 2 proc. nuo sumokamų mokesčių savanoriškai skiria geros valios projektams. Šiemet tokių gyventojų skaičius viršijo pusę milijono, ir jų skirta suma siekė apie 17 mln. eurų.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar.

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“. Tačiau yra dar vienas šaltinis, kurio nekontroliuoja oficialios tarnybos, kurį pildo patys žmonės, visai kaip interneto enciklopediją „Wikipedia“, tai – interneto svetainė numbeo.com.

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma. Pensijų sistemą reformuoti, žinoma, būtina. Nors didžiausia nuo atlyginimo sumokama dalis eina valstybinei pensijai, dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus toli gražu negalime tikėtis, kad ji garantuos mums sočią ir užtikrintą gyvenimą ateityje.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Įsibėgėjanti kalėdinių dovanų paieška šventinėse reklamose ir parduotuvių vitrinose atrodo žaviai – rūpestis artimiausiais ir draugais, noras juos nustebinti ir pamaloninti, parodyti, kokie jie mums brangūs. Tačiau prieššventinė dovanų paieškos karštinė turi ir kitą veidą. Tirpstančios dienos ir senkantys pinigai neretai didina spaudimą ir kelia galvos skausmą.

Senosios priemonės darosi vis svarbesnės, nors pokyčių tempas ir spartėja. Tai yra šiuolaikinės saugumo politikos paradoksas. Didžioji Britanija ir kitos šalys kviečiasi iš pensijos senus Šaltojo karo laikų kontrpropagandos ir šnipų gaudynių veteranus. Anuomet šie žmonės suprato sovietinį mentalitetą, taigi, dabar jie gali suprasti naują rusiškąją mąstyseną.

Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių.

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika vystosi jau ne pirmą kadenciją. Valstybinėse įmonių valdybose atsiranda nepriklausomi valdybos nariai. O stojant į EBPO Lietuva yra įsipareigojusi atlikti ir daugiau reformų šioje srityje. Jei dar kas ir turėjo iliuzijų, kiek politikams reikia leisti kištis į įmonių veiklą, tos iliuzijos turėjo išsisklaidyti per urėdogeitą, t. y. urėdijų reformą.