Komentarai ir analizė

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu.

Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L. Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią. Jie pareiškė, kad mums reikia modernios Konstitucijos moderniai šaliai“. Europos Sąjungoje tik trys valstybės – Airija, Lenkija ir Malta – draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos.

Birželio 8-9 dienomis Kanadoje vykęs kasmetinis Didžiojo septyneto vadovų (G-7) susitikimas dar kartą aiškiai parodė, kaip skiriasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pagrindinių Amerikos sąjungininkių požiūriai į svarbiausius pasaulio reikalus ir jų sprendimą.

Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc.

Prieš keturis dešimtmečius Bao‘an kaime gyveno 30 tūkstančių pirklių, žvejų ir ryžius auginančių ūkininkų. Jis buvo šiek tiek mažesnis už tuometinę Jonavą Lietuvoje. 1979-ųjų metų pavasarį, kai daugelis iš jūsų, įskaitant mane, dar nebuvo gimę, šis kaimas įgijo miesto statusą ir buvo pavadintas Šenženu. Šiandien jis – ketvirtas didžiausias Kinijos miestas, kuriame gyvena beveik 13 milijonų gyventojų, o jame sukuriamas BVP yra septynis kartus didesnis nei Lietuvos.

Talinas – gera vieta diskutuoti apie istoriją. Šiuolaikinė Estijos respublika, atsikūrusi 1991 metais, išsaugojo glaudžius ryšius su savo tarpukario pirmtake. Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus.

Politikai jau metus laiko bando prastumti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios leistų savivaldybių valdomoms įmonėms netrukdomoms užsiimti verslu. Tą daryti dabar joms neva trukdo Konkurencijos taryba. Pagal galiojančią tvarką, savivaldybės, norinčios užsiimti nauja ūkine veikla, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Pastaroji leidimą duoda, jei veikla yra aktuali visiems gyventojams ir jei jų būtinųjų poreikių negali patenkinti privatus verslas.

Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klausant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos antraštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė. Kurios liesti, į kurią kėsintis – nevalia.

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama. Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema.

“Nebegalime dėl visko kaltinti buvusių vadovų, ir ne tik todėl, kad tai būtų neteisinga, bet ir todėl, kad tai atbukintų pareigos, šiandien iškilusios kiekvienam iš mūsų, jausmą – pareigos veikti nepriklausomai, laisvai, racionaliai ir skubiai. Neapgaudinėkime savęs: geriausia pasaulyje vyriausybė, geriausias parlamentas ir geriausias prezidentas mažai ką gali pasiekti vieni. Lygiai taip pat klaidinga būtų tikėtis iš jų kokio nors universalaus vaisto.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius, arba blogesnius stambius sumanymus, pavyzdžiui, netgi atkurti rublinius indėlius. Tie laikai jau praeityje. Dabar privatizuojamų objektų sąrašas trumputis. Vos trylikos įmonių akcijos ir pavieniai turto objektai, ferma, butas, palėpė. Atsikratoma nelikvidais, ir tiek.

Antradienį žiniasklaidos dėmesį patraukė įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė išieškoti iš E. Masiulio 90 000 eurų skolą kreditoriaus Raimondo Kurlianskio naudai. Viena vertus, esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti karjeros. Anksčiau į užsienį vykę galimybių ir iššūkių ieškoti jaunuoliai juos atranda čia, Lietuvoje, ir įsilieja į kolektyvą lengvai bei dirba įsitraukę ir atsakingai. Kita vertus, jie geriausiai jaučiasi, o tuomet ir daugiausia pasiekti gali ten, kur lūkesčiai patenkinti labiausiai.

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti.

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti sąžiningai mokantiems mokesčius tikrai turime už ką: mokyklos, ligoninės, keliai, krašto gynyba – visa tai ir dar daugiau yra dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų nuopelnas. Būtent ant jų pečių laikosi valstybės finansai. Gyventojams dažnai primenama, kad savo pareigą mokėti mokesčius jie turi atlikti sąžiningai ir laiku. Tačiau kaip dažnai pamirštama, kad be pareigų mokesčių mokėtojai turi ir teisių.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas neima. Savivaldybės galuojasi abstinencijos agonijoje, valdžia svarsto, ar padėti joms „pasveikti“, ar apskritai paleisti vadžias. Savivaldybių priklausomybė pasireiškia nežabojamu noru užsiimti verslu.

Kol Lietuva džiaugiasi atšilusiais santykiai su Lenkija, Briuselyje nuotaikos priešingos. Europos Komisija Varšuvą  ir toliau kaltina šalį stumiant prie autoritarinio valdymo ir dėl demokratinius principus pažeidžiančios teismų reformos iš Varšuvos netrukus žada atimti balsavimo bendrijoje teisę. Tiesa, tam pirma turi pritarti visos ES šalys tarp jų ir Lietuva, kuri konflikte išreiškė paramą Lenkijai.

Ką man sako Grybauskaitės laiškai? 1. Dalia Grybauskaitė būdama prezidente nesukūrė komandos, kuria pasitiki. Visi daug maž žinojome, kad D.G. nesamdo patarėjais „stiprių“ žmonių. Tokių, kurie jai atstovautų ir kurie turėtų tvirtas nuomones. Nes nepasitiki ir bijo, kad jie imsis valdyti valstybę už ją. Ne kartą sakė, kad jai patarėjų nereikia. Nereikia, tai nereikia – bet po to pačiai tenka imtis buitinių klausimų su politikais derinimo.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai šalia Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje. Tokie konfliktai parodo, kad pasaulyje nusistovėjusi tvarka labai sparčiai kinta, nestabilumo daugėja, todėl prognozuoti ateitį dabar yra tikrai sunku.  Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai netoli Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje.

Bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė? Savo įžvalgomis pasidalino VDU rektorius Juozas Augutis.

Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos.

Liaudies išmintis byloja: kur du pešasi - trečias laimi. Rodos, šį kartą, kol vyksta politinės dvikovos, pralaimime mes visi – tiek žmonės, tiek Lietuvos ekonomika. Prieš savaitę vyriausybė paskelbė reformų planus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Pasiūlymai, kaip sakė patys vyriausybės atstovai, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Vyriausybė Seime atsiskaitė už pirmuosius pilnus savo veiklos metus. Premjero pristatymas man labai patiko. Jei negyvenčiau Lietuvoje, imčiau ir patikėčiau visu tuo, kas buvo pasakyta. Metai buvo geri, judama teisinga kryptimi, padėti pagrindai būsimoms reformoms, pokyčiai vyko „sisteminiai“.  Didžiausias Vyriausybės ekonominis prioritetas – kova su pajamų nelygybe ir skurdu. Iš tikro – pasirūpinti gaunančiais mažiausias pajamas – svarbi valstybės funkcija.

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksporto santykio su BVP rodiklis pirmą kartą istorijoje pralenkė Estijos. Tai rodo, jog Lietuva įsitvirtina, kaip atviriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. 2017-ieji nustebino spartesniu nei tikėtasi prekybos augimu, tačiau tikrojo čempiono laurai atitenka paslaugų eksportui, kuris spurtavo ir, atmetus infliacijos įtaką, augo beveik 17 proc. Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį.

Pastarąsias dvi savaites vykdytas koordinuotas diplomatų išsiuntimas žymi naują lygį, matuojant aplinkinio pasaulio nepasitenkinimą Kremliumi. Po kovo 4-ąją Solsberyje įvykdytos atakos nervus paralyžiuojančia medžiaga Britanija išvarė 60 Rusijos ambasados pareigūnų. Demonstruodamos solidarumą, 29 sąjungininkų ir draugų valstybės pasiuntė namo apie 150 rusų diplomatų; NATO lygiai taip pat pasielgė su 10 žmonių, dirbusių Rusijos misijoje Aljanso būstinėje Belgijoje.

Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje. Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą.

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus. Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta.

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje...

Baisu, kai politikai žada, tačiau nevykdo pažadų. Vis dėlto, tam tikrais atvejais būna dar baisiau, kai duotus pažadus tęsi. Donaldas Trumpas, jau metus einantis JAV prezidento pareigas, pradeda įgyvendinti savo rinkiminės kampanijos metu duotus populistinius pažadus dėl to, ką darys, tačiau ne ką pasieks. Protekcionistinė JAV politika įgauna pagreitį: tarifai plienui ir aliuminiui, vis dažniau naudojama nacionalinio saugumo korta, siekiant apriboti priėjimą prie intelektinės nuosavybės.

Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. – sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai ypač gera naujiena turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos – darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 procentu. Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Išlaidos maistui ir gėrimams kone kiekvieno namų ūkio biudžete užima didžiausią kasdienių išlaidų dalį. Artėjant tokioms didelėms metų šventėms, kaip Velykos, ši išlaidų eilutė rizikuoja išaugti ir dažnas ima galvoti, kaip ir kur galėtų sutaupyti. Tačiau taupymas maisto sąskaita nebūtinai reiškia, kad teks valgyti mažiau ar rinktis mažiau kokybišką maistą.

Zoologijos sodai sujudo sukruto. Jie išsigando, kad po kelių ar keliolikos metų mūsų mažieji atėję pasižiūrėti gyvūnų, aptvarus ras tuščius. Mat dvi institucijos pakeitė vieną iš gausių savo tvarkų, pagal kurią egzotiškus gyvūnus uždraudė poruoti – veisti ir dauginti. Vadinasi, naujus gyvūnus liktų tik pirkti, o su pinigais - patys žinote kaip.

Žinau, kad turėjau nenustebti, kai tvirtinant pavasario darbų programą Seimas balsavo prieš Stambulo konvencijos įtraukimą. Ir visgi sunku sulaikyti nuostabą kiek mažai Seimo narių sugeba savarankiškai perskaityti svarbius dokumentus ir pasidaryti savo išvadas.

Jau šią savaitę gali paaiškėti, ką sumanė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija ir kokius muitus įves pirmiausia savo prekybos partnerei Kinijai. Prasideda įdomus žaidimas, kur abi šalys užima gan skirtingas ir kontraversiškas pozicijas.

Tegul kalbininkai nesupyksta už pasakymą, bet politinės kalbos apie mokesčius Lietuvoje tradiciškai virsta „pingpongu“. Tik pradėjus kalbėti, bandoma atmušti kamuoliuką tiesiai varžovui į kaktą. Kiek žmonių šiandien pasakytų, kad mokesčiai Lietuvoje – paprasti ir aiškūs, ir kad juos mokėti naudingiau nei jų nemokėti? Tiesą sakant, daug erdvės interpretacijai Prezidentė po pastarojo susitikimo su valdančiaisiais nepaliko.

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema. Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus.

Sekmadienį įvykę Italijos parlamento rinkimai – dar vienas smūgis euroatlantinės bendrijos vienybei. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų aiškėja, kad trečia pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika suka euroskepticizmo link. Rinkimuose itin sėkmingai pasirodė populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), triumfavęs rinkimuose ir surinkęs apie 32 proc. balsų, ir radikali dešinioji „Lyga“ (buvusi „Šiaurės lyga“) su beveik 18 proc. balsų.

Ar jūs jau gavote vaiko pinigus? Aš dar negavau, ir jūs, greičiausiai, dar negavote. Nors jau praėjo du mėnesiai, kai veikia nauja paramos vaikui sistema. Kaip sako Socialinės apsaugos ir darbo ministras, laukite, tikrai gausite – iki metų pabaigos. Dėl neišmokamų pinigų neva kaltos savivaldybės, nespėjančios apdoroti visų pateiktų prašymų. Žinoma, kur ten žmogus gali spėti, jei pradžioje lūžo net kompiuterinė sistema.

NATO, gavusi pakankamai ankstyvą perspėjimą ir susidūrusi su aiškia problema, savo nares gintų galingai. Tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei Aljansas turėtų priimti sprendimą skubėdamas ir esant sumaiščiai. Tokiu atveju jo atsakas gali būti per lėtas arba per silpnas. Mums reikėtų kitų variantų, taip pat ir atgrasymo iš kitų – galingesnių, ryžtingesnių, lankstesnių ir greitesnių – šalių.