1. Dalia Grybauskaitė būdama prezidente nesukūrė komandos, kuria pasitiki. Visi daug maž žinojome, kad D.G. nesamdo patarėjais „stiprių“ žmonių. Tokių, kurie jai atstovautų ir kurie turėtų tvirtas nuomones. Nes nepasitiki ir bijo, kad jie imsis valdyti valstybę už ją. Ne kartą sakė, kad jai patarėjų nereikia. Nereikia, tai nereikia – bet po to pačiai tenka imtis buitinių klausimų su politikais derinimo. Normalioje komandoje tokius „juodus“ darbus darytų komandos nariai.
2. Dalia Grybauskaitė yra simpatijų žmogus – jei jai žmogus nepatinka, tai nepatinka ir taškas. O jei patinka, tai ji nemato jo trūkumų. Laiškuose aiškiai matome, kad ant vienų politikų ji „uždėjus kryžiuką“, o su kitais (Masiuliu ar Kubiliumi) bendrauja.
3. Daliai Grybauskaitei patinka „moteriškas tipažas“. Masiulis jai sakė/rašė tai, ką ji norėjo girdėti (nors darė visiškai ką kitą). Tarp kitko Masiulis taip elgėsi su visais, todėl ir sukūrė tokio „gay“ vyruko įvaizdį.
4. Masiulis yra ne linksmas vyrukas, o labiau tai, kaip Gražulis vadina linksmus vyrukus. Jis du kartus išdavė prezidentę – pirmą kartą, kai imdamas kyšius su ja flirtavo – žinodamas, kad ją grubiai apgaudinėja. Antrą kartą dabar – kai pagautas išmetė laiškus į viešumą. Veblenimai apie tai, kad laiškus nutekino prokurorai yra tik dar vienas melas siekiant išgelbėti savo linksmo vyruko nieko nevertą užpakalį.
5. Daliai Grybauskaitei nepatinka politika, jai ji yra kančia, kryžius, kurį ji neša „nes taip reikia“. Jai yra nesmagu kalbėti viešai, įtikinėti, žaisti žaidimus. Daug mieliau ji augina tulpes ar dūmina bites, ar bendrauja su Merkel.
6. Nepaisant simpatijų bitėms, Dalia Grybauskaitė valdydama žaidė politinius žaidimus. Tai nebuvo didelė paslaptis. Apie jos požiūrį į Karsokaitę („Rubicono mergaitę“) ar Butkevičių žinojo net pats Butkevičius, nes Grybauskaitė tokius laiškus rašė ne tik Masiuliui. Ne kartą ir ne du jį vartodama spalvingus būdvardžius pasikvietusi žurnalistų pulką kalbėjo apie Butkevičių, Zuoką, Bernatonį, netgi Kubilių ar kitas politikos aktualijas. Daugelis kikendavo tyliai pritardami. Kai kurių veblenimas pamačius laiškus apie „žiniasklaidos laisvę“ yra panašus į Masiulio elgesį. Turiu galvoje garbės suvokimą.
7. Gandai apie STT ir Saugumą valdančią geležinę Grybauskaitės ranką buvo gerokai perdėti. Iki pat Masiulio suėmimo jį susirašinėjo su juo. Garantuoju, kad to nebūtų dariusi, jei būtų turėjusi informacijos. STT vadai jos neinformavo. Vadinasi, jie žaidė savus politinius žaidimus. Todėl STT vadas kol kas šlifuoja šaligatvį – yra bedarbis ir laukia, kol galės nusiskinti žaidimų vaisius. Tikėtina, kad STT surengė ne vieną operaciją jai už nugaros.
8. Likimo ironija ar kirtis – Grybauskaitė nukentėjo nuo to, ką taip stipriai deklaravo – viešumo. Būtent Grybauskaitės laikais telefonų pokalbių (susirašinėjimo) kontrolė ir viešinimas tapo mėgstamiausias STT žaisliukas. Schema buvo/yra paprasta – klausai telefonų pokalbių-sulaikai žmogų-žiniasklaida baubia-nutekini pokalbius-baubia dar labiau. Bylos į teismą gali nenešti, nes viskas jau ir taip aišku.
Kadangi pati sakė, jog „nieko blogo nedaro, tad nebijo“, tai niekad šio viešinimo vajaus ir nestabdė. Nepaisant to, kad jis kėlė gan daug klausimų apie asmens teises ir laisves. Dabar pamatė, kad net nieko blogo nedarant yra baisiai nesmagu, kai tavo pokalbius/laiškus skaito kiti.
9. Ko gero STT, prokuratūros vadų politiniai žaidimai leido MG Baltic taip stipriai užaugti. Skirtingai nei kiti oligarchai, šie turėjo labai geras pozicijos ir daug skalikų jėgos struktūrose.
Manau, kad laiškų daugės, tai bus dar galima papildyti.
Ką daryčiau Masiulio ir Mockaus vietoje? Planas paprastas – iki prezidento rinkimų liko 1 metai. Bylą reikia vilkinti kaip įmanoma ilgiau. Kitų metų birželį Grybauskaitė susikraus lagaminus ir išvažiuos į Europą. Po rinkimų bus didelis valdžios vakuumas – bus galima bandyti susitvarkyti reikalus.
