Komentarai ir analizė

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų mėnesius. Trijų ketvirčių skaičiai rodo, kad visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuojant tūriu, krenta, tačiau per paskutinius tris mėnesius ryškėja įdomi tendencija, kuri rodo, kad stipraus alkoholio pardavimai sparčiai auga. Per devynis šių metų mėnesius daugiausiai krito spirituoto vyno ir alkoholinių kokteilių pardavimai skaičiuojant tūriu – atitinkamai 63 proc. ir 35 proc.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp iš pažiūros atsitiktinai išbarstytų taškų, kol pasirodydavo figūros, fonas ir kitos detalės. Jeigu viskas būdavo padaryta teisingai, joks taškas nelikdavo nesujungtas, o kiekviena linija būdavo paveikslėlio dalis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, sveikindamas mokytojus su jų profesine švente teigė, jog valdantieji padarė viską, kad mokytojų atlyginimai artimiausiu metu nebūtų didesni nei šalies vidutinis darbo užmokestis, rašoma Seimo pranešime spaudai. „Situaciją šiandien vertinu, kaip labai prastą Vyriausybės ir Švietimo ministerijos darbą.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Jei į Lietuvos ekonominį gyvenimą per pastaruosius dešimt metų pažvelgtume iš paukščio skrydžio, į akis kristų vienas ryškus pokytis. Ne, tai ne ekonominės gerovės augimas (nors jis yra neginčijamas) ir net ne emigracija (nors jos mastai irgi neginčijami). Per pastaruosius dešimt metų valdžia pradėjo agresyviai lįsti į ekonominį gyvenimą. Valdžios struktūros nebenori tik skirstyti mokesčių mokėtojų pinigų, valdžios struktūros nori tuos pinigus ir įsisavinti.

Liepos 5 dieną BNS redakcija sulaukė kvietimo lydėti popiežių Pranciškų per jo vizitą Baltijos šalyse. Ši galimybė atiteko man. Iškart buvome įspėti, kad vizito metu popiežius kalbės italų kalba. Kiek nuramino žinia, kad organizatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žadėjo užtikrinti renginių vertimą, o pagrindinis iššūkis bus susijęs su spaudos konferencija lėktuve, nes ji nėra verčiama.

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą,“ – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas žmogus ir kaip bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą.

 Dažnai sakoma, kad skaičiai - nemeluoja. Skaičiai yra faktai, ir ką ten apie juos daugiau ginčytis. Tačiau per praėjusią savaitę nuskambėjo net trys atvejai, kai būtent skaičiais įrodomi faktai buvo interpretuojami skirtingai. Panašiai, kaip su tuo skoniu, dėl kurio nesiginčijama, tačiau gyvenime būtent dėl jo ir ginčijamasi daugiausiai. Pirmasis atvejis, žinoma, yra kainos. Dėl per didelių, per daug augančių maisto kainų premjeras ant kilimėlio kvietėsi didžiuosius prekybos tinklus.

Trečiadienio naktį JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas kirto 3,1 proc. atžymą. Prie šios pajamingumo lygio minėtos obligacijos buvo priartėjusios šių metų gegužę, o paskutinį kartą aukščiau buvo tik prieš 7 metus – 2011 metais, kai pajamingumas leidosi centriniam bankui dirbtinai jį mažinant. Daugeliui šie skaičiai atrodo nereikšmingi, tačiau jie lemia mūsų gyvenimo kokybę ir pokyčius jame. Rugsėjo 26 dieną 9 val.

80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį ginti. Užuot taip padariusi, Rusija imasi priešingos taktikos. Neblogas to pavyzdys – rugsėjo 14-ąją Rusijos ambasados Izraelyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbta žinutė.

Susipriešinimas ir susiskaldymas, draudimai ir baudimai pastaruoju metu Lietuvoje yra tapę „new normal“, tai reiškia – nauja nuolatine situacija, prie kurios pripratome ir kurioje gyvename. Dar daugiau – liberalios sielos žmogui ši situacija ypač nelengva. Atrodo, kad einama prieš viską, ką palaikai. Nesvarbu, ar priklausai politinei partijai ar tiesiog esi liberalus žmogus, neturintis ir neieškantis partinio ryšio.

JAV prezidentas D. Trumpas įveda naujus muitus į JAV iš Kinijos įvežamoms prekėms. Tai jau ne primas kartas, tačiau šį kartą tai labai plataus masto apmokestinimas, kuris apims daugiau nei 5000 prekių: nuo ryžių iki kėdžių bei elektronikos prekių. Prekybos apimtys, kurias palies muitai, sudaro 200 mlrd. JAV dolerių per metus. Jau sekančią savaitę bus įvedamas 10 proc. mokestis, o vėliau palaipsniui jis didės iki 25 proc.

Niekam ne paslaptis, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai yra emigracija, visuomenės senėjimas ir nepakankamas gimstamumas, kuris užtikrintų visuomenės gyvybingumą. Pirmi du mano paminėti iššūkiai yra be galo dideli, bet šįkart susitelksiu į gimstamumą ir būtinas sąlygas, kurios jaunas šeimas paskatintų turėti vaikų ir suteiktų saugumo jausmą.

Neslepiamą nepagarbą prezidentei, kurią pastaruoju metu demonstruoja Seimo valdančiosios daugumos idėjiniai lyderiai, turbūt lengviausia būtų nurašyti asmeninei antipatijai ir įžeistoms ambicijoms. Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis gal ir sakosi nesąs kerštingas, bet akivaizdu, kad jis piktas ir atmintimi nesiskundžia.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai išgyvena šiltą auksinį rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis gavo „Metų žmogaus“ apdovanojimą Krynicos ekonomikos forume iš Lenkijos vyriausybės vadovo rankų, į Vilnių atvyksta Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czeputowiczius. Kaimyninės šalies diplomatijos vadovas su oficialiu vizitu atvyksta praėjus septyneriems metams.

Rugpjūtis smarkiai ištampė nervus, o rugsėjis bus dar blogesnis: Rusija rengia didžiausias karines pratybas nuo 1981 metais Sovietų Sąjungos surengtų manevrų „Zapad“. Įspūdinguose mokymuose „Vostok“, prasidėsiančiuose rugsėjo 11 dieną, dalyvaus 300 000 karių ir 900 tankų (be to, pirmąkart prisidės Kinijos pajėgos). Yra dėl ko sunerimti. 2008 metais Rusijos kariuomenės pratybos Šiaurės Kaukaze buvo surengtos prieš karą Gruzijoje.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Dėl savo švaros, saugumo ir kultūros malonumų Viena yra gyventi tinkamiausias miestas pasaulyje, rodo britų žurnalo „The Economist“ analitinio padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) reitingas. Politika – kita kalba. Vadovaujant dešiniajai koalicinei vyriausybei, atėjusiai į valdžią gruodį, Austrija kurstė aistras tiek namie, tiek užsienyje.

Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinimą užmegzti glaudesnius ryšius su Kremliumi, kurio retorika piešia saulėtą abipusės pagarbos pasaulį. Vis dėlto glaudžiausius ryšius su Rusija palaikančios šalys įsitikina, kad rezultatai toli gražu nėra spindintys.

Šiandien Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikiate dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidžiate ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt šiandien nuspręsite apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vyksite į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietausite, o gal pirksite maisto prekių ir namie gaminsite pietus ar vakarienę.

Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ir galimus scenarijus toli gražu nenurimo. Nenuostabu – iki jų planuojamos baigties spalio mėnesį liko visai nedaug laiko, ypač įvertinant, kiek nedaug pasistūmėta derinant JK ir ES pozicijas nuo praėjusių metų pavasario.

„Cet animal est très méchant. Quand on l’attaque il se defend.“* Šie žodžiai iš XIX a. prancūzų dainos puikiai išreiškia Rusijos požiūrio į kaimynines Šiaurės šalis paradoksą. Šios šalys labai nirčios. Kai jas puolame, jos ginasi. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepos 24-ąją pasakė tendencingą kalbą ir išplūdo Švediją bei Suomiją dėl jų esą provokuojančios ir agresyvios gynybos politikos.

Kvailas, kaip mužiko aulas, sakydavo mūsų senoliai. O kaip kitaip galvoti apie Skuodo valdžią, kuri išvažiuoja pirmojo pieno gerti į Rusiją, o po to nuskamba per visą Rusiją kaip sovietinių didvyrių garbintojai, kurie sukorė tūkstančius kilometrų nusilenkti prie II pasaulio karo didvyrių paminklo. Pirmiausia Lietuvą apskriejo žinia, kad Skuodo vicemerės Daivos Budrienės vadovaujama oficiali savivaldybės delegacija pagerbė II pasaulinio karo didvyrius ir padėjo gėlių ant jų paminklo.

Pasaulio futbolo čempionatas ne vien suintensyvino turizmą į pergalingąją Kroatiją. Jis taip pat suteikė rusams menkai pažįstamą malonumą būti palankiai vertinamiems. Šio įvykio pasekmės galėtų būti ilgalaikės. Rusijoje apstu pagarbos vertų dalykų – pavyzdžiui, pakerinti kalba ir literatūra, gamtos grožis, menas, muzika ir satyra. Beje, pastarieji dalykai dažniausiai yra puikūs ne dėl to, kaip šalis yra valdoma, o nepaisant šio valdymo. Komunistinis žargonas nuskurdino kalbą.

Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių.

Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiulę sumaištį, neregėtą nuo „Watergate“ skandalo laikų. Po prezidentų Trumpo ir Putino mįslingo susitikimo akis į akį Helsinkyje buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Mike'as McFaulas atrodo patekęs į kažkokį amerikiečių, kuriuos norėtų ištardyti rusai, sąrašą.

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai- nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11 euro, vis viena aiškiau netaptų. Tačiau būtent šis skaičius, ne keturi, ne keturi su puse, ar koks nors kitas apvalesnis, nuo šiol bus aktualus tiems, kurie perka šimtu procentu kompensuojamuosius vaistus. Priemoka už šiuos vaistus nebegali viršyti šios mįslingos sumos. O suma – net ne iš Palubinsko vadovėlio. Tai- vidutinė paciento priemokos suma, buvusi praėjusiais metais.

 Pasaulis įvertino istorinį Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą. Rusijoje prezidentų pokalbis vertinamas kaip diplomatinė V. Putino pergalė, o štai Jungtinės Valstijos D. Trumpą pasitiko kaip pralaimėtoją. Amerikiečiai pasipiktinę, jog jų prezidentas Putinui begirdint supliekė savo šalies žvalgybą. Neseniai iš JAV grįžęs politologas Linas Kojala teigė, kad toks D. Trumpo elgesys papiktino net jam pataikaujančią JAV televiziją.

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis? Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. Pagrindinė nerimo priežastis, kurią įvardina daugelis analitikų ir diplomatų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, - neprognozuojama JAV prezidento D. Trumpo asmenybė.

Liepos 16-ąją Helsinkyje įvyksiantis Trumpo ir Putino susitikimas meta šešėlį ant transatlantinio aljanso ateities. Susitikimas su laisvojo pasaulio lyderiu turėtų būti atlygis už gerą elgesį, bet Rusijos lyderis nepadarė nieko, kad to nusipelnytų. Vardan skambaus, bet tuščio susitarimo – kaip kai kurie baiminasi, galinčio tapti naująja Jaltos sutartimi – saugumas (ir sąjungininkai) gali būti išmaninyti į miglotus pažadus.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai.

Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje. Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos.

Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti jaunoms šeimoms regionuose įsigyti pirmąjį jų būstą. Kas sekė „Idėja Lietuvai“ projektą, žino, jog tai buvo viena iš tų trijų su puse idėjų, kurios turėtų Lietuvą pakelti lyg ant sparnų. Idėja, kuri dar būdama visiškai „žalioje“ stadijoje, sulaukė ir daugiausiai kritikos.

Rusijos lyderis turi auksinę galimybę susilpninti Vakarus, kai ateinantį mėnesį susitiks su Amerikos prezidentu. Vakarų šalių šnipai ir kriptoanalitikai stengiasi išsiaiškinti Vladimiro Putino planus, artėjant ateinantį mėnesį įvyksiančiam jo susitikimui su Donaldu Trumpu.

Ši vasara prasidėjo su daugybe „geradėjiškų“ iniciatyvų. Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje. Apsauga nuo santaupų Šiomis dienomis Seime sprendžiasi mokesčių klausimai. Vienas esminių – kas bus su pensijų sistema. Ir kol kas, atrodo, kad bus nelabai kas.

Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė šviežius mažmeninės prekybos apyvartų rezultatus. Šie rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo – vienos kertinių šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrą palaikančių kolonų – kitimą. Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.  Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms - su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininku skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva.