Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais. Šie skaičiai yra gražesni už šiuo metu 2,1 proc. augančios Euro zonos šalių skaičius, tačiau labai džiaugtis neturime kuo.
Ateinančių metų prognozės, kurių tikslumu didžiuojasi Finansų ministerija, sako, kad mūsų gyvenimo kokybė praktiškai nesivys Vakarų Europos. Nepaisant to, kad demonstruosime vieną sparčiausių augimų Europos Sąjungoje (ES), likusios sąjungos šalys judės į priekį pakankamai sparčiai taip pat. Jei per artimiausius 3–4 metus neištiks ekonominių turbulencijų, lenktynėse mes ir toliau išliksime stabilūs vidutiniokai.
Būti stabiliu vidutinioku reiškia, kad išliks pakankamai didelis skirtumas tarp gyvenimo kokybės pas mus ir tarp lenktynėse stabiliai pirmaujančių valstybių. Ekonominis augimas Lietuvoje užtikrins gerėjančias gyvenimo sąlygas, tačiau jos ir toliau bus juntamos didmiesčiuose, o regionai ir toliau turės aiškią motyvaciją migruoti geriausiu atveju į juos arba į lenktynėse pirmaujančias valstybes.
Tai skaudi realybė, kurią konstatuoja Finansų ministerijos prognozė, kuri taip pat aiškiai parodo, kad per paskutinius metus nebuvo pasiektas joks ekonominis proveržis – esamas augimas yra pasiektas ne išmanesnio veikimo dėka, o tiesiog naudojantis šiltu ekonominiu klimatu, kuris mus supa. Tarptautinio valiutos fondas prognozuoja, kad 2018 metais pasaulio ekonomika augs 3,9 proc., kas yra greičiau nei stabilus vidutinioko krypavimas.
Ministras V. Šapoka atsakydamas į klausimus patvirtino, kad augimą būtų galima pasiekti ko ne dvigubai didesnį, jei elgtumėmės laisviau su turimais pinigais, tačiau dabar tam ne laikas. Papildant reikėtų pasakyti, kad visą tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Verta pasidžiaugti, kad šiandien valstybės finansai yra valdomi blaiviai, prisimenant, kad prieš dešimt metų kilo paskutinė globali finansinė krizė. Bet vis dėlto yra pakankamai liūdna, kad praėjusi ir esama valdymo kadencija bus nurašyta, kaip nepasinaudojusi galimybėmis augti sparčiau ir artinti šalies pragyvenimo lygį link pirmaujančių gretų.
Liūdėti dėl praleistų progų būtų neatsakinga, nes taip ir numirsime liūdni ir praleidę galimybę bent parungtyniauti. Dabar belieka nurašytas valdymo kadencijas praryti ir iš to pasimokyti. Tęsti esamą protingą, pabrėžtinai šiam laikui, politiką turėti perteklinį biudžetą ir akylai laukti, kad ateis naujas galimybių metas įgauti pagreitį. Galimybių metas, kurį nepasiruošusieji vadina krize. Sekančiai kadencijai turėtų akmenyje būti įkaltas tikslas greičiau mažinti skirtumą tarp pirmaujančių ir stabilių vidutiniokų, o ne tik plaukti pasroviui su pasaulio tendencijomis.
