„Situaciją šiandien vertinu, kaip labai prastą Vyriausybės ir Švietimo ministerijos darbą. Mokytojų dienos proga tenka tik apgailestauti, kad pedagogai kenčia dėl visiškai atbulomis rankomis daromo darbo. Jau geriau Švietimo ministerija ir Vyriausybė nieko nebūtų dariusios, nei tokias pseudoreformas, kaip mokytojų etatinio apmokėjimo reforma. Mes bandėme ją stabdyti, bet valdantieji buldozeriu reformą priėmė, o dabar kenčia tie patys mokytojai. Iki šiol visiškai nepagrįstai buvo sukelti lūkesčiai, kad vien tuos pačius pinigus perskirsčius ženkliai padidės atlyginimai. Jeigu turi tą pačią pinigų sumą ir ją kitaip perskirstai – kažkam padidės atlyginimai, o kažkam ženkliai sumažės. Pagal ką tie pokyčiai vyksta dabar – sunku suprasti.
Esminis dalykas paprastas ir aiškus – jeigu mums iš tiesų rūpi mokytojai, jų profesijos prestižas ir atlyginimai, galim pasižiūrėti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiką, koks mokytojų atlygio vidurkis yra išsivysčiusiose šalyse ir pagal tai kelti klausimą, kaip atrodo Lietuva ir kada ji pasieks tą vidurkį? Šiose šalyse mokytojų vidutinis atlyginimas maždaug 25–30 procentų viršija vidutinius šalių atlyginimus. Buvom pasiekę tokį lygi, kai 2009 m. mokytojo atlyginimai buvo 30 proc. didesni, nei vidutiniai šalies atlygiai. Šiemet pirmą kartą šalies vidutinis atlyginimas pralenks mokytojų vidutinius atlyginimus.
Mano įsitikinimu, valdžia padarė dar vieną didelę klaidą – buldozeriu priėmę ir mokesčių reformą – ženkliai sumažino mokesčius dirbantiesiems, bet dėl to sumažėjo biudžeto pajamos. Todėl per trejus metus, beveik 2 milijardai neatplauks į biudžetą. Taigi turime situaciją, kai valdantieji lyg ir rūpinasi žmonėmis, palieka kišenėse po 10–20 eurų, bet kartu neturi pakankamai pinigų, todėl negali mokėti mokytojams didesnių atlyginimų. Ir turim paradoksą – žmonės gauna šiek tiek priedo prie atlyginimo, švietimo sistema neužtikrina kokybės, tad tėvai patys iš savo kišenės turės užtikrinti korepetitorių paslaugas vaikams“, – sakė A. Kubilius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys taip pat teigė, jog visa virtinė problemų dėl įvairių socialinių grupių atlyginimų prasidėjo tuomet, kai valdantieji nutarė vien tik kitais metais atsisakyti 300 mln. eurų šalies biudžete.
„Valdžiai nereikia didelių konsultacijų, tik reikia pačiai atsisėsti, susiskaičiuoti, neapgaudinėjant tų pačių mokytojų, ir pasižiūrėti, kiek gali padidėti atlyginimai. Matome, kaip valdantieji moka išsisukinėti nuo nepatogių klausimų. Paprastam mokytojui 17 mln. eurų, kuriuos skirs ministerija, atrodo visai nemaži pinigai, bet jei žinai, kiek yra mokytojų, ir kiek pinigų reikia atlyginimų mokėjimui, tai lengvai suskaičiuoji, kad su 17 mln. papildomų eurų atlyginimai gali padidėti maždaug 3 procentais.
Kadangi Vyriausybė juos išleis paskutiniame ketvirtyje, tai atitinkamai atlygiai padidės apie 10 procentų. Bet tam, kad pedagogų atlyginimai pasivytų vidutinį atlygį, reikia ne 90 mln. per dvejus metus, kaip ketinama skirti, o bent 150 mln. Reikia išeiti tik pradinį aritmetikos kursą, kad galėtum suskaičiuoti, ir viskas tampa aišku. Iš kur jie paims tuos pinigus, jei patys birželio mėnesį priėmė mokesčių reformą, kur 300 mln. eurų atsisako – man sunku įsivaizduoti.
Siūlyčiau valdantiesiems pagaliau atsitokėti, atsikvošėti ir atidėti tą pačią buldozeriu priimtą mokesčių reformą. Tada ramiai susiskaičiuoti ir padaryti naują reformą, nemažinant valstybės biudžeto pajamų. Nes pagrindinė problema iš kurios seka visos kitos – ženkliai sumažintos valstybės pajamos ir trūkstamos lėšos mokytojų, medikų ir kitiems atlyginimams didinti“, – pažymėjo parlamentaras.
