Komentarai ir analizė

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Saugumas bankams yra ypatingai svarbi sritis. Juk tai – viena svarbiausių sąlygų klientų pasitikėjimui išlaikyti ir sėkmingai veiklai vykdyti. Klientai savo pinigus ar kitą brangų turtą bankams patikėdavo dėl to, kad jų storos sienos ir seifų durys buvo neįveikiamos piktadariams.

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė rezultatus, kad Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinks gerokai daugiau balsų negu Saulius Skvernelis, ir kad antro rango kandidatai Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis surinks tik apie penkis procentus balsų. Tai rodo, jog apklausų organizacijos geba sudaryti tikslų Lietuvos rinkėjų skerspjūvį.

Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas, o daugiausiai klausimų kyla dėl dabartinės Vyriausybės pradėtų reformų tęstinumo, teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją.

Rusija priėmė įstatymą, suteikiantį valdžiai kiniško stiliaus interneto kontrolę. Po lapkričio 1-osios prievaizdai galės tiesiogiai kontroliuoti bet kokią veiklą internete, kuri, jų manymu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Natūrali reakcija į tai tėra gūžtelėjimas pečiais. Rusų biurokratai ir taip elgiasi, kaip nori. Papildomas teisės aktas įstatymų rinkiniuose padėties smarkiai nepakeis. Tačiau naujosios priemonės trukdys Rusijoje veikiančioms užsienio kompanijoms.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Kaune susidūrus troleibusams žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog nelaimės metu susižalojo net trys moterys, kurios buvo nugabentos į ligoninę, kur keleivėms nustatė sužalojimus. Po šiomis publikacijomis pasipylė komentatoriai, jog, neva, dažnai viešojo transporto vairuotojai vairuoja nekultūringai ir tokių sužalojimų pasitaiko ne tik avarijų metu.

Pavasaris gausybei šalies abiturientų yra laikas, kai tenka rinktis būsimą profesiją. Juk klaida, padaryta dabar, gali reikšti keletą galbūt veltui prarastų metų ir varganas galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pasirinkimas ir vėl nebus lengvas, nes švietimo institucijos neįsiklauso, ko reikia būsimiems darbdaviams, ir neduoda atitinkamų signalų jaunimui.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo. Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio. Svarbiausia Ukrainos prezidento rinkimų žinia – ne nepaprasta autsaiderio televizijos komiko Volodomyro Zelenskio pergalė, o pareigas einančio prezidento pralaimėjimas.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo sritis Lietuvoje beveik visuomet buvo vertinama dviprasmiškai: politikai niekad nesirikiavo eilėje užimti šios ministerijos vadovo pozicijų, bet Lietuvoje beveik visi žino arba „žino“, kaip sumažinti skurdą, praturtinti dirbančiuosius ir senyvus žmones, apginti vaikus ir šeimas, sėkmingai įtraukti į darbo rinką nekvalifikuotus darbuotojus ar padėti neįgaliesiems.

NATO sveikina save su 70 metų sukaktimi. Neabejotina, kad Maginot liniją suplanavę prancūzai irgi sveikino save su pažanga. Ši milžiniška įtvirtintų bunkerių linija, įrengta palei dalį šalies rytinės sienos, buvo Prancūzijos atsakas į Vokietijos sustiprėjimą praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Tokiu būdu siekta padaryti karinę invaziją nepakeliamai brangią. Tačiau šis planas turėjo trūkumą: nacistinės Vokietijos kariuomenės planuotojams nereikėjo tiesiogiai pulti Maginot linijos.

Lietuvoje viešėjęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino vienytis diskutuojant dėl būsimojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir pareiškė, kad Vakarų Europa nori augti rytinių kaimynių sąskaita. Premjero teigimu, tai atspindi šiuo metu svarstomas būsimojo daugiamečio ES biudžeto projektas.

Praėjo ginčų kupinas praėjusio ketvirtadienio rytas ir sotūs pietūs, kuriuose dalyvavo devynių šalių lyderiai ir jų padėjėjai. Aš turėjau juos prablaškyti kalbėdamas apie tai, kaip apginti atvirąsias visuomenes nuo grėsmių, kurias kelia „hibridinis karas“ – nuodingas Kremliaus kokteilis iš pinigų, propagandos, ardomosios veiklos ir kitokių metodų.

Choreografas ir šokėjas Paulius Šinkūnas, kartą du metus dirbęs pagal darbo sutartį, išties tikina per tą laikotarpį prikaupęs tik 0,70 EUR pensijos. Galvodamas apie ateitį, vyras išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, aktyviai dirba, moka mokesčius, o neseniai susirūpino pensija. Kodėl? Sužinosite, pasižiūrėję siužetą.

„Donaldas Trumpas – katastrofa transatlantiniams santykiams“; „JAV prezidentas siekia sunaikinti NATO“; „Trumpo administracija griauna 70 metų senumo JAV sąjungą su Europa“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis politikai bei tarptautinių santykių ekspertai reagavo į D. Trumpo administracijos saugumo politikos iniciatyvas transatlantiniame regione.

Per pastaruosius ketverius metus atlyginimai šalies savivaldybėse išaugo vidutiniškai 36 procentais, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų r., Pakruojo r., Plungės r., Širvintų r., atlyginimai augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais. Mažiausiai nuo 2015 m. piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių r. (25,4 proc.). 2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc.

Sauliui Skverneliui šią savaitę viešint Izraelyje, pasaulio žiniasklaidą apskriejo „žinia“: Izraelio vyriausybė kolaboruoja su antisemitine Lietuvos valdžia, siekdama tarptautinės paramos ginče su palestiniečiais. Šališką, pagal klaidingas klišes sukurptą tekstą paskelbė didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“, jį publikavo „New York Times“ ir „Washington Post“. Lietuvoje vizito nušvietimas apsiribojo juokeliais apie Skvernelio anglų kalbos žinias.

Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliams“ paskelbus apie planus atidaryti valdiškų parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse, kilo daug diskusijų. Vieni užtikrintai kelia nykščius aukštyn, įsivaizduodami kava kvepiantį jaukų kampelį traukinių stotyse. Kiti griebiasi už galvų, kodėl ir vėl plečiami valdiški verslai? Klausantis šios diskusijos, galėjo susidaryti įspūdis, kad svarbiausias jos klausimas – reikia ar nereikia žmonėms galimybės užkąsti geležinkelio stotyje.

Be jokios abejonės, labai liūdina tai, kad aš ir mano kompanija yra puolama dėl tokių nekontroliuojamų aplinkybių, kaip kad mano gimimo vieta. Noriu patikinti, kad žinau ir gerbiu Lietuvos istoriją, ir suprantu, kodėl šalyje Rusijos paminėjimas kelia užaštrintus jausmus, net jei tas paminėjimas nėra paremtas teisingais ir reikšmingais faktais.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

Diplomatinis korpusas Lietuvoje išskirtinis moterų gausa. Ambasadores moteris į Vilnių dabar atsiuntusios visos didžiosios Vakarų šalys – JAV, Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Viena iš priežasčių į Vilnių deleguoti moterį – reta galimybė betarpiškai pabendrauti su prezidente Dalia Grybauskaite, nes ji reguliariai rengia pietus moterims ambasadorėms, kur vyrai nepageidaujami. Tuo pat metu Lietuva gali tapti vienintele Europos Sąjungos šalimi, kur Vyriausybėje nėra moterų.

Ketvirtadienio vakarą žurnalistas Andrius Tapinas savo socialinio tinklapio paskyroje viešai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, reikalaudamas atsiprašymo. Ministrui pirmininkui sąlygos neįvykdžius, žurnalistas ketina kreiptis į teismą. „Pone Skverneli, 2018 m. gruodžio mėn. 6 d. susitikime su Seimo Liberalų frakcija jūs paskelbėte tikrovės neatitinkančias, mano garbę ir orumą žeminančias žinias.

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą.

2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc.

Migracija, demografinė krizė, socialinė depresija ir nepasitikėjimas valstybe bei jos politiniu elitu buvo pasiekęs apogėjų. Daugeliui susidarė įspūdis, kad piliečių gyvenimas – našta valstybei, tad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė rinkimuose nieko nenustebino. Viešą gėrį užmiršę socialiai nejautrūs konservatoriai ir socialdemokratai per rinkimus patyrė pralaimėjimą.

Nuo liepos startavusi vaiko teisių apsaugos sistema nuo smurto šeimoje apsaugojo ne vieną vaiką, tačiau sukėlė ir dalies tėvų baimę, esą už vieną klaidą galima prarasti teisę auklėti savo vaiką. Noriu iškart pasakyti, kad prarasti teisę auklėti vaiką, kai prieš jį nėra smurtaujama, kai juo rūpinamasi, tiesiog neįmanoma.  Puikiai žinau, kad didžioji dalis tėvų su savo vaikais elgiasi kantriai, geba be fizinių bausmių išlaikyti autoritetą vaikų akyse ir tinkamai nustatyti ribas.

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos teisingumo teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą.

Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapitalizmo laikais negalima valdyti iš kairės“. Taip šiandien ir vyksta – valdantys „valstiečiai“ mažina mokesčius, o rinkimams besirengiantys konservatoriai iš opozicijos šaukia to nedaryti.

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema. Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos.

Iš visuomenę skaldančios vaikų temos viso sudėtingo paveikslo kaip razinos iš pyrago išsirenkamos dvi frazės: „smurtas prieš vaiką“ ir „vaiko atėmimas“, kurios nepalieka abejingų. Šalininkai vieni kitus demonizuoja: aktyviai pasisakantys prieš smurtą vadinami vaikų grobėjais, o protestuojantiems prieš vaikų paėmimą iš šeimos klijuojama smurtautojų etiketė.

Laisvėjant sienų kirtimo reglamentavimui bei darbo jėgos migracijai tarp šalių, vis aktualesniu klausimu tampa užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje galimybės. Įdarbinant asmenis iš trečiųjų valstybių neretai tiek atvykstantys asmenys, tiek verslo subjektai susiduria su asmenų įdarbinimo Lietuvoje iššūkiais.

Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač - politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems žinomas, tačiau ne visai „skanias“ kurios nors reformos pasekmes. Šios Seimo kadencijos reformų pakete buvo tikrai daug reformų. Ir labai daug jų buvo įgyvendintos nutylint, nepasakant žmonėms tos visos iš anksto žinomos tiesos. Ylos jau lenda, ir sutapk tu man taip, iš visų maišų - vienu metu.

Praėjusį penktadienį teko dalyvauti Vilniuje vykusio savivaldybių merų forumo diskusijoje apie dvi Lietuvas. Išbandymai, su kuriais susiduria regionai, neeiliniai.

Pati viena Rusija nėra didelė grėsmė. Rusija su savo bendrininkais Vakaruose kelia rimtą pavojų. Kremlius nepasiuntė tankų į Interpolo būstinę Lione, kad priverstų tarptautinę policijos organizaciją naudoti savo „raudonųjų pranešimų“ sistemą Maskvos režimo kritikams persekioti. Rusija neokupavo „saulėtų vietelių šešėlio žmonėms“ – lengvatinių mokesčių zonų, itin svarbių tarptautiniam pinigų plovimui. Ji negrasino apšaudyti Volstrito arba Londono Sičio.

Pastaruoju metu dažnai atsakinėju į klausimus apie vaiko teisių apsaugą ir apie tai, kas yra smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių vaikai kartais laikinai paimami iš tėvų, kol šeimai teikiama intensyvi pagalba. Tiesą sakant, aš džiaugiuosi, kai manęs klausiate, nes tai reiškia, kad jūs domitės, nesivadovaujate stereotipais ir norite sužinoti informaciją – nepasikliaujate tik gandais socialiniuose tinkluose.

1945–1992 m. Lietuvoje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų. Vėliau jų skaičius smarkiai mažėjo ir 2001 m. sudarė tik 30 tūkst. Nuo to laiko didelių pokyčių nebuvo – maždaug tiek vaikų kasmet gimsta iki šiol. Tą lėmė ne mažas gimstamumas, o didelė jaunų žmonių emigracija. Gimstamumas Lietuvoje nėra mažas Gimusiųjų skaičių lemia du veiksniai: gimstamumas, rodantis, kiek vaikų viena moteris susilaukia per savo gyvenimą, ir jaunų gyventojų skaičius šalyje.

Isterija dėl „atiminėjamų vaikų“, neseniai kilusi ir toliau formuojama Lietuvoje, parodė kylančią smurtautojų teisintojų bangą. Tūžmingai, prisišliedami prie kartais pagrįstos kritikos valstybės tarnyboms, į kovą už išlikimą kyla ir praėjusio amžiaus auklėjimo kultūros atstovai, manantys, kad nemušti vaikų yra kažkoks „nemūsiškas išmislas“. Kartu su bauginančių istorijų apie tariamai už nieką atimamus vaikus srautu iš visų pakampių sulindo ir tie, kurie po Matuko istorijos sėdėjo tyliai tylutėli...

Veidrodžiai rodo, kas stovi už jūsų, o ne priešais jus. Vakarų saugumo politika primena mėginimą rasti kelią žvelgiant atgal. Anksčiau ar vėliau suprantame, kokia buvo to krestelėjimo važiuojant priežastis. Tuomet mėginame apsisaugoti nuo kito – bet į priekį nežiūrime. Pasiekimai atrodo apgailėtinai.

 Jei prezidentė ar jos komandos narys paskambintų radijo ar televizijos stočiai ir pareikštų, kad nenori žinių laidose matyti kurio nors politiko, arba kad į diskusijos laidas nevalia kviesti politinio oponento ar nemėgstamo apžvalgininko, kiltų pasipiktinimo audra ir kaltinimai, jog siekiama įvesti cenzūrą ir riboti spaudos laisvę. Ir ne be pagrindo. Panašų pasipiktinimą pagrįstai sukeltų tokia pat premjero ar jo aplinkos intervencija.