Vilniaus regione gyventojų lūkesčiai dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje per ketvirtį pasikeitė, tačiau tai nestebina, nes ankstesnių metų rezultatai rodo, kad žmonės pirmą ketvirtį būna atsargesni negu ketvirtą prognozuodami būsto brangimą. Taip atsitiko ir šiemet – laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 65 iki 59 proc. ir padaugėjo manančių, kad kaina per metus nesikeis. Visgi apklaustųjų, kurie galvoja, kad būstas brangs, dalis per metus išliko nepakitusi (58 proc. apklaustųjų 2018 metų pradžioje sakė, kad būstas brangs). Didesni pokyčiai vyksta Kauno regione, kur vis daugiau gyventojų tikisi, kad būstas Lietuvoje brangs. Šių metų pradžioje jau 57 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, ir tik 11 proc. manė, kad būstas pigs. Prieš metus brangesnio būsto laukė 49 proc., o pigesnio 20 proc. apklaustųjų. Tai dar vienas įrodymas, kad ir Kaune ekonominė padėtis ir gyventojų nuotaikos sparčiai gerėja.
Gyventojų apklausos dėl būsto kainos pokyčių rezultatai visiškai nestebina, nes nemažą įtaką atsakymams turi vyraujanti kainų kryptis nekilnojamojo turto rinkoje, o ji pastaruoju metu yra labai aiški. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, balandį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 4,4 proc., Kaune 5,1 proc. didesnė negu prieš metus. Dar sparčiau vidutinė parduoto buto kaina augo mažesniuose Lietuvos miestuose. Atsižvelgus į tai, kad šiemet dirbančių gyventojų pajamos po mokesčių yra dešimtadaliu didesnės negu prieš metus, galima teigti, kad toks kainų pokytis dar nėra labai didelis. Didesnė naujo būsto pasiūla Vilniuje ir Kaune neleidžia būsto kainai pernelyg įsibėgėti.
Įspūdingiau negu kainos šių metų pradžioje didėjo būsto sandorių skaičius. Nekilnojamojo turto grupės „Inreal“ duomenimis, Vilniuje pirminėje butų rinkoje per pirmus keturis šių metų mėnesius parduota ir rezervuota beveik 70 proc., Kaune 55 proc., o Klaipėdoje 20 proc. daugiau butų negu prieš metus. Reikia prisiminti, kad 2018 metų pradžia nekilnojamojo turto rinkoje buvo labai vangi, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl metinis pokytis yra toks didelis. Visgi sudėtinga laukti, kad Vilniaus pirminė būsto rinka galėtų išlikti ilgai tokia aktyvi kaip metų pradžioje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama net po 500 naujos statybos butų. Per ankstesnius trejus metus Vilniuje tokių sandorių vidurkis buvo apie 350 butų per mėnesį.
Priežasčių, kodėl šiemet gyvenamojo būsto rinka tokia aktyvi, ieškoti ilgai nereikia. Visų pirma, gyventojų finansinė padėtis Lietuvoje toliau gerėja. Statistikos departamento apklausų duomenimis, balandį namų ūkiai daug geriau negu prieš metus vertino ne tik savo finansinės padėties faktinius pokyčius, bet ir jos galimą pokytį ateityje. Tą lemia toliau mažėjantis nedarbas ir vis dar sparčiai augantis žmonių, kurie gauna didesnes pajamas, skaičius. Antra, didėjanti būsto pasiūla bent jau Vilniuje ir Kaune taip pat didina ir žmonių galimybes susirasti bei galiausiai priimti sprendimą įsigyti naują būstą – ir pirmąjį, ir kaip investiciją. Trečia, Vilniuje šiuo metu gyvena rekordinis miesto istorijoje 30–39 metų žmonių skaičius. Tokio amžiaus žmonės dėl savo finansinių galimybių dažniausiai yra pagrindiniai būsto pirkėjai. Ketvirta, didesnės vidutinės naujų būsto paskolų normos rinkoje galėjo paskatinti gyventojus įsigyti būstą baiminantis, kad palūkanos didės toliau.
Būsto kainos didėja beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse (pernai vidutinė būsto kaina sumažėjo tik Italijoje ir Švedijoje), o sparčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Baltijos šalyse. Tai visiškai nenuostabu, nes šiose šalyse vidutinis darbo užmokestis auga gerokai sparčiau negu Vakarų Europos šalyse. Akivaizdu ir tai, kad tokią tendenciją gali nutraukti tik nepalankūs gyventojų pajamų pokyčiai. Šiemet beveik visų ES šalių ūkių plėtra bus lėtesnė, tad ir vidutinė būsto kaina daugumoje ES valstybių augs lėčiau.
Lietuvoje dar kelis mėnesius pirminė būsto rinka veikiausiai bus aktyvi, tačiau metinis sandorių pokytis jau ims mažėti. Nors pagrindiniai būsto įperkamumo indeksai nerodo būsto rinkos perkaitimo, toks spartus būsto sandorių skaičiaus padidėjimas kelia nerimą, nes jis skatina nepagrįstus ir nekilnojamojo turto vystymo įmonių, ir pačių gyventojų lūkesčius. Kol kas mūsų šalies ekonomika nelabai reaguoja į lėtesnę ES ekonomikos plėtrą, tačiau tai ilgai gali nesitęsti ir to pamiršti negalima. Bankų būsto paskolų portfelis Lietuvoje kovo pabaigoje buvo 8,7 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau tikėtis dar spartesnio augimo labai nereikėtų, nes paskolų portfelio plėtra imtų viršyti dirbančių gyventojų pajamų augimą, o tai nebebūtų tvaru.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
