Komentarai ir analizė

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui paraginus Seimą kitą savaitę balsuoti dėl jo atstatydinimo, valdančiųjų nuomonės išsiskyrė. Saulius Skvernelis Seimo pirmininką palaiko, o Ramūnas Karbauskis įžvelgia klastą – mat būtent kitą savaitę daug valdančiųjų parlamentarų bus komandiruotėse. Kaip šiame konflikte pasielgs valstiečių partneriai socdarbiečiai – TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbamasi su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu.

Lietuvoje jau 2 dienas vyksta pasiruošimo pratybos, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų branduolinis arba radiologinis incidentas.  Kaip turėtų elgtis Lietuvoje gyvenantys žmonės kilus avarijai, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda. Kaip žmonės gali suprasti, kad Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija?  Perspėjimo būdai yra keli.

Jau antradienį prasideda 4 dienas truksiančios pratybos, kuriose bus mokomasi, kaip elgtis nutikus branduoliniam arba radiologiniam incidentui Astravo atominėje elektrinėje. Pratybose dalyvaus Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonai. Tiesa, Vilnius dalyvauti atsisakė. Plačiau apie pratybas ir tokį sostinės sprendimą kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

Paviešinus prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio stenogramą Amerikoje kilo skandalas. Demokratai inicijuoja apkaltą Trumpui, tačiau ar yra jai pagrindo? Apie tai „Dienos komentare“ kalbamasi su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala. Atrodote labai patenkintas. Gal atsirado naujų duomenų Donaldo Trumpo „impičmentui“ (liet.

Rusija pridaro nemalonumų savo kaimynėms, bet jai stinga lėšų ir įtakos būti pasaulio masto supervalstybe. Šis raminantis požiūris visuomet vesdavo prie pernelyg atsainių veiksmų. Na, o dabar jis apskritai yra klaidingas. Afrika tampa Rusijos įtakos operacijų židiniu. Kremliaus ryšiai su šiuo žemynu bus aiškiai demonstruojami per ateinantį mėnesį vyksiantį pirmąjį Afrikos ir Rusijos viršūnių susitikimą, rengiamą Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Lietuvoje ir toliau stiprinama gynybą – jau už kelių savaičių į šalį atvyks 500 amerikiečių karių su daugiau nei 100 tankų ir pėstininkų kovos mašinomis. Be to, amerikiečių kariai į Lietuvą atvyksta ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui. Kodėl kariai į Lietuvą atvyksta būtent šiuo laikotarpiu ir ką tai reiškia mūsų šaliai, paaiškina krašto ir apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministrą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją, teigiama „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentare žiniasklaidai.

Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine. Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Šioje srityje pasitikėjimas yra ypač svarbus. Turite būti įsitikinęs, jog su „produktu“ (informacija) bus elgiamasi atsargiai, kad ji nepateiktų užuominų apie jūsų tapatybę. Ir kad reikalams pakrypus į bloga jūsų viršininkai darys viską, ką gali, kad jums padėtų.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis pensininkams ir neįgaliesiems skirti 100 milijonų eurų gali tapti realybe. Visgi, šalies vadovas neatskleidė, iš kur valstybės biudžetą papildys papildomi milijonai, tačiau tikina, kad neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet bus didinamas gerokai mažiau, nei buvo planuota.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

Pastaruoju metu politikai lemia finansų rinkų nuotaikas stipriau nei pačio ekonominės nuotaikos. Šios savaitės rezultatas yra 2:1. Nykokai prasidėjęs rugsėjo mėnuo gąsdino investuotojus, tačiau savaitė baigiasi gana neblogai. Pasaulio akcijų kainas atspindintys indeksai vėl įgyja sodrią žalią spalvą. Ketvirtadienį pagrindiniai indeksai kilo virš procentinio punkto ir vėl stiebiasi link rekordinių aukštumų. Priežastys yra kelios ir jos turi ilgalaikį poveikį.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Popiežius Pranciškus, įvertinęs garbingą tarnystę bažnyčiai, skiria Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Ką kardinolo skyrimas reiškia Lietuvai, TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė teiravosi buvusio ambasadoriaus prie šventojo sosto Vytauto Ališausko. Popiežius Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių skiria kardinolu. Ką tai reiškia mūsų šaliai? Kai kam tai galbūt nieko nereiškia, nes žmonės gali būti abejingi tikėjimui, bažnyčiai, tradicijoms, o kitiems – tai yra svarbu.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie alkoholio pardavimus per pirmus septynis šių metų mėnesius. Paaiškėjo, kad šiais metais sparčiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o silpniausios alkoholio grupės (alaus) pardavimai toliau nuosekliai krenta. Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. euro.

Beveik prieš 80 metų rugsėjo 1-ąją Rusija ir Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, užpuldamos Lenkiją. Šių dienų Rusija vėl kariauja Europoje. Apie tai, kokią grėsmę Rusija kelia Baltijos valstybėms ir kaip Lietuva turėtų elgtis, kai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma branduolinė jėgainė, žurnalistas Vladimiras Laučius teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės ir vadovės Margaritos Šešelgytės Prieš 80 metų dvi valstybės – Rusija ...

Lietuvos rinktinės krepšininkai jau atskrido į Kiniją, kur netrukus pradės varginančias treniruotes, siekdami tinkamai pasiruošti krepšinio kovai pasaulio čempionate. Apie tai, koks rinktinės žaidimas išryškėjo kontrolinėse rungtynėse ir ko galime tikėtis čempionate, su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjo ilgamečiai rinktinės krepšininkai – Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Apie artėjančią krizę pasigirsta vis daugiau kalbų, tačiau žinovų prognozės ir aiškinimai gerokai skiriasi. Kai kas apskritai ramina – esą pablogėjimo daugelis Lietuvos gyventojų gali nė nepajusti. Ką apie tokias prognozes mano ekonomistas Raimondas Kuodis, „Dienos komentare“ teiravosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Pasaulio, ekonomikos ir finansų rinkose įtampa bene didžiausia nuo pastarosios krizės laikų, o kai kurie rodikliai atrodo dar blogesni.

Pastarosiomis dienomis netyla skandalas dėl Seimo narės Irinos Rozovos, kuri reguliariai palaikė neformalius ryšius su Rusijos diplomatais – tarėsi dėl rusų aljanso politinio darinio formavimo, taip pat ir finansavimo. Apie tai Seimo vadovas buvo informuotas prieš metus, tačiau ženklių sprendimų nepadarė. Apie šią situaciją žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjosi su buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Gediminu Grina.

Nors dabar džiaugsmingai minime Baltijos kelio 30-metį, retas kuris turbūt žinome, kad apie visa tai tikrai žinojo ir atidžiai stebėjo KGB. Pasirodo, agentai ne tik iš šono akylai sekė, kas vyksta Baltijos šalyse, bet ir buvo infiltravę savus žmones į visus demokratinius išsilaisvinimo sąjūdžius. Kaip veikė KGB ir kas iš Sąjūdžio veikėjų dirbo Rusijai, kalbame su kaimynų režimą tyrinėjančiu Mariumi Laurinavičiumi.

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos.

Virginijus Sinkevičius jau gali būti ramus dėl karjeros Briuselyje – Seimas pritarė, kad ministras savo portfelį iškeistų į eurokomisaro postą. Sinkevičius greičiausiai bus jauniausias komisaras Europos Komisijos istorijoje. Tad opozicija piktinasi, kad siunčiamas toks nepatyręs politikas. Tačiau valdantieji sako, kad metas ir jaunimui patikėti ne tik įtakingas, bet ir dosniai apmokamas pareigas.

„Rinktinės krepšininkai pluša taip, kad net medikams tenka juos stabdyti treniruotėse“ – sako treneris Dainius Adomaitis. Kodėl stratego nuomone rungtynėse niekaip nepavyksta išvengti klaidų ir kaip pasaulio čempionate jis ketina išnaudoti dvi pagrindines žvaigždes Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį pokalbis „Dienos komentare“. Baigėte pasirengimą Europoje, šiandien išskrendate į Aziją. Sakykite, ar viską pavyko padaryti, ką planavote iki šios dienos? Daugmaž taip.

Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. Kas toliau? Tarptautinė ksenofobų sąjunga? Anarchistų lygos taisyklių sąvadas? Vis dėlto jeigu praeitą savaitgalį būtumėt apsilankę Maskvoje, savo akimis būtumėt pamatę būtent tuo užsiimančius 4 000 Rusijos Federacijos komunistų partijos šalininkų ir jų sąjungininkų.

Kol opozicija su valdančiaisiais valstiečiais aiškinosi ar Vyriausybė paskirta teisėtai, naujieji ministrai jau trečiadienį planuoja pradėti darbus. Bene daugiausia diskusijų sukėlė lenkų rinkimų akcijos pasirinkti kandidatai, esą jiems neužtenka kompetencijos. Apie tai ir kalbame su naujuoju susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Turbūt ne kartą teko girdėti kolegas ar draugus sakant, kad Lietuvos kurortuose atostogauti neverta, nes užsienyje tai daryti yra pigiau. Turkiją ir Egiptą, kaip nebrangias vietas poilsiui, lietuviai atrado jau seniai, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Tačiau tai nėra vienintelės kryptys, kur bent apgyvendinimas kainuos pigiau, o kai kuriais atvejais pigiau atsieis ir visa kelionė.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijoje įsigalioja sumažintas akcizo mokestis stipriajam alkoholiui, kuris žymi naujas mokestines kovas tarp Baltijos šalių. Šį kartą dėl pasienio prekybos ir alko-turistų iš Skandinavijos. Latvija skaičiuoja, kad akcizo mažinimas jų biudžetui kainuos 32 mln. eurų per metus.

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc.

Ir vėl keičiami teisės aktai greituoju būdu, pažeidžiant teisėkūrą. Valdžia kalba apie tai, kad gyventojai turi mokėti mokesčius pagal teisės aktus, tačiau pati nesilaiko nustatytos tvarkos dėl įstatymo keitimo. Manau, šešėlis tikrai sumažėtų be jokių bauginimo akcijų, jei mes matytume Seime skaidrumo ir atsakingo profesionalumo pavyzdį.

Vyriausybės alkoholio akcizų politika brandina įvairius vaisius. Visų pirma akcizų surinkimas sparčiai didėja, tačiau tuo pačiu metu vartotojai toliau mieliau renkasi stiprųjį alkoholį nei Vakaruose įprastą silpnąjį, kuris, tokiose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija, neapmokestinamas apskritai arba vos minimaliais dydžiais. Per pirmus šešis šių metų mėnesius alkoholio akcizų buvo surinkta 175,6 mln. eurų arba 18,9 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2018 metais.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčiančia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, teigia Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento vadovas Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip...

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui. Tačiau iš tikrųjų į bėdą yra pakliuvęs pats putinizmas. BVP augimas per menkas, kad šalis galėtų prisivyti išvystytos pramonės pasaulį. Gyvenimo kokybė užsispyrusiai nenori kilti. Nepakanka pinigų išlaikyti supervalstybės lygio ginkluotąsias pajėgas.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė.

Vyraujant alinantiems orams ligoninėse atsiduria vis daugiau ligonių, kurių negalavimo priežastis – perkaitimas saulėje, fizinis išsekimas. Svarbu žinoti, kaip reikėtų elgtis šiomis dienomis, kai termometrų stulpeliai perkopia 30 laipsnių karščio ribą, o lauke yra itin tvanku. Apie tai, ką reikia žinoti sportuojantiems ar šį savaitgalį prie vandens telkinių vykti planuojantiems žmonėms studijoje kalbėjo gydytojas Gediminas Tankevičius, kurį kalbino Jolanta Svirnelytė.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimperializmas pasižymėjo keista ypatybe: esą kapitalistinių imperijų aukos nusipelno daugiau užuojautos negu patiriantieji komunistų priespaudą.

  Ekonomikos augimas 2019 metų pradžioje neturėjo nuvilti gyventojų. „Sodros“ duomenimis, 63 proc. darbuotojų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 procentais, vidutinė senatvės pensija ūgtelėjo 12 procentų, o nedarbas sumažėjo. Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų dar neatnešė. Statybų sektoriaus bendrovės taip pat nesiskundžia darbų trūkumu.

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo. Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus. Tai prilygo politiniam žemės drebėjimui – ir jis buvo toli gražu ne pirmasis Lenkijoje, didžiausioje ir sunkiausiai suvaldomoje šalyje iš priklausiusių Kremliaus imperijai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.