Paskutiniais metais Estija taikė aukščiausius stipraus alkoholio akcizus tarp Baltijos šalių ir nuosekliai juos didino. Estijai tai leido daryti kaimyninė Suomija, kur stiprus alkoholis apmokestinamas kone 3 kartus aukštesniu tarifu, ir suomiai mielai lankydavosi Estijoje apsipirkti.
Tačiau Estijos stipraus alkoholio akcizui išaugus 52 proc., per trejus metus susidarė reikšmingas kainų skirtumas tarp Latvijoje ir Estijoje parduodamo alkoholio, dėl ko pasienio prekyba tarp šių kaimyninių šalių išaugo 40 proc. Visa tai privedė prie beprecedenčio sprendimo mažinti akcizus alkoholiui abejose valstybėse, bet poslinkiai ir sprendimų rezultatai greičiausiai bus skirtingi ir iš to gali pasimokyti ir mūsų šalis.
Estų sprendimas buvo mažinti akcizą stipriam alkoholiui, alui ir sidrui 25 proc., tad akcizas stipriam alkoholiui sumažėjo nuo 2508 iki 1881 eurų už 100 litrų grynojo alkoholio. Paprastai kalbant, 0,5 litro degtinės butelis, vien dėl akcizo, turėtų atpigti 1,25 euro. Pakitimai įsigaliojo šių metų liepos 1 dieną.
Estija, sumažindama akcizo tarifą iki 1881 eurų lygio, praktiškai susilygino su kitomis Baltijos šalimis, nes Lietuvoje tarifas nuo šių metų kovo 1 dienos sudaro 1892 eurai už 100 litrų grynojo alkoholio, o Latvijoje iki liepos pabaigos siekė 1840 eurų ir buvo mažiausiais tarp Baltijos šalių.
Estijos veiksmai turėjo du tikslus – pirma vietos pasienio gyventojams „atšąla“ noras važiuoti į kaimyninę valstybę degtinės pirkti, o antra, itin svarbūs suomių pirkėjai taip pat nekeliaus taip giliai į Baltijos šalis, nes kur apsipirkti vėl randa vos persikėlę keltu.
Tačiau Latvija nesnaudė ir norėjo toliau mėgautis augančia pasienio prekyba ir taip pat sumažino tarifą stipriam alkoholiui 15 proc. nuo minėtų 1840 iki 1564 eurų už 100 litrų gryno alkoholio. Visa tai panašėja į akcizų karą, tačiau kyla klausimas kas gi iš to laimės ir kaip šiame kontekste reikėtų elgtis Lietuvai.
Latvijos tarifo sumažinimas reiškia, kad 0,5 litro degtinės butelis vien dėl tarifo skirtumo galėtų būti 0,63 euro pigesnis nei Estijoje. Toks skirtumas vargiai paskatins suomius kirsti dar vienos valstybės sieną, o ne apsipirkti vos išlipus iš kelto ir grįžti atgal. Pasienio prekybos, kuri Latvija vertina 100 mln. eurų, toks skirtumas taip pat tikriausiai bent jau nepaskatins didėti, tačiau biudžetas tikrai nukentės.
Stiprus alkoholis suneša didžiausią kiekį įplaukų, o jos kris bent 15 proc., jei prekybos apimtys nepadidės. Gali būti ir toks efektas, kad dalis sumažinto akcizo liks prekybininko kišenėje ir biudžetas nukentės stipriau, nes pardavimo apimtys gali netgi kristi, o prekybininkai išlaikys tas pačias pelno eilutes parduodami mažiau.
Šiame kontekste ryškėja dar viena tendencija: mažėjant akcizams Latvijoje ir Estijoje mažėja skirtumas tarp stipraus ir silpno alkoholio apmokestinimo, taip skatinama vartotojus vartoti stipresnius gėrimus.
Estai akcizą mažino ir alui, tačiau panašu, kad Latvijoje stipraus alkoholio pramonė turi gana didelę įtaka valdžiai. Tokia politika artina valstybes prie rytų kaimynės, kai tuo pat metu Vakarų Europos šalys išlaiko daug didesnius akcizų skirtumus tarp silpno ir stipraus alkoholio. Prancūzija ir Vokietija vynui išvis netaiko akcizo.
Bet kokiu atveju, per Baltijos šalis nuvilnijo akcizų mūšis ir panašu, kad Estai bent pirminiu įspūdžiu jį laimi.
Kaip šiame kontekste atrodome mes? Stiprusis alkoholis Lietuvoje apmokestinamas panašiai kaip Estijoje. Lenkijoje visos alkoholio rūšys apmokestinamos mažiausiai. Prisiminkime – Lietuvoje 1892, Latvijoje – 1564, o Lenkijoje 1335 eurai akcizo už 100 litrų gryno alkoholio.
Šiame kontekste ir galvojant apie Latvijos pavyzdį būtų sunku rekomenduoti veltis į kovą, nes rezultatai būtų panašūs, kokie prognozuojami Latvijai – nelogiškas veiksmas ženkliai sumažins biudžeto įplaukas, kurių tikrai neatpirks pajamos iš pasienio prekybos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos biudžetas pasipildė 113 mln. eurų iš stipraus alkoholio akcizo. Siekdami Latvijos akcizo lygio, greičiausiai netektume apie 20 mln. eurų pajamų, o pasivaržę su Lenkija – tarifą turėtume kirsti 30 proc. ir netekti beveik 35 mln. eurų.
Įvertinus Baltijos šalių akcizų viražus galima konstatuoti, kad tarifų mažinimas nebūtų išeitis, tačiau tolimesnis jų auginimas vykdant atsakingo alkoholio vartojimo politiką turėtų būti nuosaikus ir labiau subalansuotas.
Problema ta, kad Latvija pasuko stipraus alkoholio propagavimo keliu, o Lietuvoje tokia tendencija jau pradėjo ryškėti prieš metus, kai nepaisant tarifo augimo stiprus alkoholis užima silpnojo vietą. Jei norime būti labiau vakarietiški keisdami vartotojų įpročius, turėtume toliau nuosekliai balansuoti rinką Vakarų Europos kryptimi – esant politinei valiai didinti alkoholio akcizą tik stipriam alkoholiui.
