Įsivaizduokite, kad mano rankose esantys prekių krepšeliai – tai valstybės biudžetas. 2018 m. ir šių metų. O juose esantys buteliai – tai per pirmąjį pusmetį surinktas akcizas už alkoholį. Tai štai pernai į biudžetą įbyrėjo 150 mln. akcizo – 15 buteliukų. Šiemet – 17. Atrodytų, kad ir suvartojome tikriausiai daugiau? Bet viskas ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – šiemet, kitaip nei pernai buvo didinamas alkoholio akcizas. Taigi iki padidinimo, iki kovo 1-osios, prekybininkai stengėsi apsirūpinti pigesniu alkoholiu.
Skaičiai rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį alkoholio akcizo pajamos palyginti su pernai metais išaugo 19 proc.
Tačiau statistika atskleidžia ir tai, kad jei pernai per pirmuosius metų mėnesius akcizo surinkta po kiek daugiau nei 20 mln., tai šiemet vasarį prieš akcizo padidėjimą 10 proc. stipriajam alkoholiui nuo kovo 1-osios – jo buvo užsipirkta į priekį kelis kartus daugiau nei įprasta. Kad verslininkai vėliau iš jo galėtų daugau užsidirbti, arba ilgiau išlaikyti mažesnę kainą ir taip prisivilioti pirkėjus.
Atrodytų, kad toks daugiausia stipriojo alhoholio veikiamas akcizo surinkimo didėjimas neatspindi lietuvių žalingų įpročių didėjimo, bet Aurelijaus Verygos kovos su alkoholizmu kritikai pastebi ir kitus skaičius.
„Aš atkreipiu dėmesį į tai, kad didėja realizacija ir vyno, ir alaus, tiesa, labai nedaug, ir tarpinių produktų, kuriems akcizas nebuvo didinamas, kur jau mes tikrai turime palyginamus laikotarpius. Ir matome, kad realizacija didėja. Tai kiek išties stipriųjų gėrimų didėja – mes galėsime pasakyti turbūt tik metų pabaigoje", – kalbėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė.
VMI duomenimis, didmeninė prekyba vynu šiemet didėjo 6,5 proc, tarpiniais produktais 5 proc., alaus – procentu. O prekybininkai sako, pastaraisiais metais jaučiantys ir didesnį stipriųjų gėrimų pirkimą.
„Kai 2017 m. buvo pakeltas akcizas silpnesniems alkoholiniams gėrimams pasikeitė – tikrai stipriai pasikeitė vartotojų pasirinkimas, ir jie perėjo prie stipresnių alkoholinių gėrimų vartojimo, ir tada pardavimai stipresnių alkoholinių gėrimų augo labiausiai. Ir 2018 m. pakitimo akcizuose nebuvo, šiemet buvo pakeltas akcizas būtent stipriesiems alkoholiniams gėrimams apie 10 proc., ir vartotojų įpročiai po jo nepasikeitė. Ta prasme išlieka vis dar didesnis, žymiai didesnis – tą rodo ir pardavimai tūriniais vienetais būtent tų stipriųjų alkoholinių gėrimų", – sakė prekybininkų asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Tiesa, kitaip situaciją piešia stipriųjų gėrimų gamintojai, juos vienijanti asociacija sako, kad stipriųjų gėrimų pardavimai mažėja. Kieno žodžiais tikėti – nežinia.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija dar kitokia. Žvelgiant į tautiečių sveikatą – atrodo, kad blaivomės.
„Mes visada lyginam 2016 m., kai dar nebuvo tų priemonių, ir 2018 m. Tai iš tiesų iškalbingi skaičiai, kad alkoholinių psichozių skaičius sumažėjo 25 proc., nuo alkoholio apsinuodijimai sumažėjo 12 proc., alkoholinė kepenų liga – irgi mažėjimas stebimas 12 proc. Ir kas svarbiausia – yra išsaugotos gyvybės. Jei, pavyzdžiui, paimti 2012 m., kada buvo iš tikrųjų alkoholio pramonės toksai savotiškas aukso amžius: pardavimai didžiausi – tai mes apie 1000 turėjom žmonių mirusių nuo tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, tai 2018 m. mes tokius turėjom tik 500", – tikino narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian.
O štai dažnas pirkėjas alkoholio skyriuje skundžiasi, kad velnio lašai – per brangūs, tiesa, dėl to mažiau negeria:
„Nematau, kad sumažėjo. Kaip pirkau, taip perku. Jeigu aš galiu išgerti per 2 dienas va šitą bonką prie pietų, tai koks čia sumažėjimas. O tauta kaip pirko, taip perka. O turbūt nelegalūs taškai tai sublizgėjo.“
„Nebūtina ten jį branginti, nebūtina pigint: jis turi būti optimaliai atitinkantis rinkos kainą ir viskas. Ne. Jis per brangus yra, ką jūs. Jei butelis kainuoja 6 eurus, ar rimtesnis 21 eurą, na tai…“
Kitiems gi didėjančios kainos ir alkoholio pirkimo laiko ribojimai padeda gyventi sveikiau.
