Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Pateikiame jo paskelbto komentaro ištrauką:
1. Skatinami turtingi, bet ne skurstantys
Valstybės, t. y. visų mūsų mokesčių pinigais dabar skatinami kaupti tie, kurie ir taip gali sau leisti kaupti, t. y. tie, kurie suduria galą su galu ir kuriems mėnesio pabaigoje nekyla klausimas: susimokėti už duoną ar elektrą?
Užuot didinę pensijas tiems pensininkams, kurie jau dabar gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, skiriame pinigus tiems, kurie nei dabar, nei ateityje tikėtina neskurs.
Manau, ši sistema nėra tvari žvelgiant iš socialinės politikos perspektyvos, tad nenustebčiau, jei per kitus 2–6 metus, liktų tik savanoriškas kaupimas pensijai, be mokesčių subsidijų ar gyventojų pajamų mokesčio lengvatų.
2. Didesnis finansavimas ir ilginamas pensinis amžius
Labai dažnai girdime kliedesius, kad „Sodra“ nieko nepadeda ir ateityje bus dar blogiau. Taip, ateityje bus striuka su „Sodros“ pensijomis, tik su sąlyga, kad ir toliau socialinės srities finansavimui skirsime kone mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tai nėra tvaru ir kiekvienas politikas tą supranta.
Kadangi dabar dalis pensijų išmokų yra finansuojamos iš bendro valstybės biudžeto, ateityje galime tikėtis tikros mokesčių reformos ir labiau progresyvaus mokestinės naštos paskirstymo, kuris leistų didinti socialinės srities finansavimą.
Neatmesčiau ir galimybės, kad sulig ilgėjančia gyvenimo trukme turės būti didinama ir išėjimo į pensiją amžiaus riba. Patinka tai ar ne, bet kai trumpėja darbo metai, nes jaunimas ilgiau studijuoja, ir ilgėja gyvenimo trukmė, tai veda link to, kad pensijos metų ir darbo metų santykis pradeda didėti.
Abu šie veiksmai, kurie bus neišvengiami, leis didinti arba bent jau nemažinti pajamų pakeitimo normos, t. y. santykio tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio.
3. Kiek kaupiame ir kiek sukaupiame
Paskaičius kai kurių komentarų susidaro įspūdis, kad jeigu kaupsite antroje pakopoje, to visiškai pakaks senatvėje gyventi kaip inkstams taukuose, net jeigu „Sodros“ pensija ir bus maža, pvz., jeigu nesukaupėte reikiamo darbo stažo, arba jeigu jūsų įmokos visad buvo minimalios. Deja, turiu nuvilti.
Dabartine forma kaupimas yra per mažas, t. y. gyventojai kurie kaupia 3 procentus dabar, galės tikėtis jog dėl to pakeitimo norma padidės 6–8 procentiniais punktais. Jeigu Jūsų tikslas pavyzdžiui, jog pensija sudarytų 70 proc. jūsų vidutinio darbo užmokesčio, „Sodra“ padengs, tarkime, 40 proc., likusiems 30 procentinių punktų padengti, šiandien taupyti Jums papildomai reikėtų apie 15 proc. savo darbo užmokesčio, o ne 3 proc.
Taigi problema pas mus ta, kad tautai parduodama iliuzija, jog nieko aktyviai nedarant, nesidomint, neskaičiuojant, nekaupiant, o tik pasitikint II pensijų kaupimo pakopa – ateityje gerai gyvensite.
4. Vertę prarandantis anuitetas
Išėjus į pensija, iš sukauptų antroje pakopoje pinigų reikės nusipirkti anuitetą, t. y. pastovaus dydžio išmoką, kuri būtų mokama iki Jūsų mirties. Tačiau viešai retai minima problema – anuiteto nuvertėjimas.
Tarkime 65-erių išėję į pensiją už antroje pakopoje sukauptas lėšas įsigysite anuiteto išmoką, siekiančią 100 eurų per mėnesį. Tokio pat dydžio išmoką gausite ir būdami 85 ar net 95 metų – 100 eurų. Taigi anuiteto perkamoji galia mažės dėl augančių kainų, o realiai, palyginti su šalies vidutine perkamąją galia, Jūsų anuiteto išmoka nuvertės dar labiau.
Tuo metu „Sodros“ pensija yra ir tikėtina bus ir toliau indeksuojama ir bent jau nuo infliacijos tai turėtų Jus apsaugoti. Būtent šis argumentas yra svarbus visiems, kurių pajamos dabar santykinai žemos ir kuriems yra virš 50 metų. Šiems asmenims grįžimas ir visų netektų ateityje indeksuojamų eurų susigrąžinimas į „Sodrą“, gali būti labai naudingas.
