Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus. Londone gyvena 8,9 mln. gyventojų, o Kauno rajone 100 tūkst. ir beveik 300 tūkst. Kauno mieste.
Londono savivaldybės darbuotojų skaičius, remiantis praėjusių metų ataskaita sparčiai augo paskutiniais metais ir pasiekė 910. Kauno rajono savivaldybė, „Sodros“ duomenimis, suteikia darbą 524 žmonėms. Tuo pat metu Kauno savivaldybė – 641 žmonės. Iš viso Kauno rajono ir miesto savivaldybėje dirba 1165 žmonės arba 28 proc. daugiau nei Londono savivaldybėje. Gali skirtis skaičiavimo metodikos, kas priskiriami tiems darbuotojams bet ploto, gyventojų skaičius skaičius atrodo įdomiai.
Tikriausiai nesiginčysime, kad prižiūrėti Londoną ir Kauno miestą yra skirtingi krūviai, bet Lietuvoje miestą ir rajoną prižiūri dvi savivaldybės (plotas tas pats, gyventojų skaičius skiriasi 22 kartus). Kyla klausimas, kokio potencialo valdininkus turime ir kiek jų reikia? Ar reikia mums dviejų organizacijų prižiūrėti dykumą pagal urbanizavimo lygį lyginant su to pačio ploto Londonu? Ar mums reikia dviejų merų, jų pavaduotojų, dviejų buhalterių, auditorių, personalo, ūkio skyrių ir dar eilės kitų, kurie net į vieną lapą netelpa (čia kalbant apie skyrių pavadinimus)?
Gerai, palikime išsikerojusį sudvigubintą personalą ramybėje. 1996 – 2018 metais Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo 19,46 proc., o miesto sumažėjo 29,44 proc. Dalis migravo į Vilnių, kiti į užsienį, bet didelė dalis iš miesto į rajoną dėl didesnio laisvo ploto ir pigesnio, naujai besikuriančių priemiesčių, kurie nuo centro yra nutolę vos minučių atstumu. Persikėlę žmonės tikrai nenutraukė savo ryšių su miestu – mokyklos, darbai, ligoninės bei poilsis ir linksmybės liko mieste.
Visi šie ryšiai lemia, kad reikia tinkamos infrastruktūros, tačiau jei nori realizuoti savo ryšius privalai pusę savo šeimos registruoti vienoje vietoje, o kitą kitoje – tai bereikalingas administravimas ir laiko švaistymas bei iškreipto paveikslo tapymas. Darbas dėl darbo – dažnai mes savo valstybėje tai sutinkame, bet tai prasideda net ir vaiką vedant į mokyklą ir tuo pat metu patys esame priversti kurti „apėjimo“ schemas ir tuos pačius vaikus mokiname, kad tvarka yra tik tiems, kurie „nekūrybingi“.
Merų diskusijoje pasigirdo argumentai, kad miestui plėstis nereikia administracine prasme, juk viską galime susitarti – leisti miesto autobusui įvažiuoti į rajoną, vandentiekiui nukeliauti priešingai, sujungti „miestietišką“ dviračių taką su „kaimietišku“ ir t.t. Bet kyla klausimas, o kam nuo to geriau, kai 500 valdininkų tariasi su 600 valdininkų?
Taip pat surenkamų mokesčių klausimas labai aktualus, nes mieste dirbantys žmonės išveža gyventojų pajamų mokestį į rajoną ir taip jį subsidijuoja, bet nebūtinai ten kur reikia. Čia yra gyventojų supriešinimo klausimas bet ne sprendimas sutelkti sprendimus dėl Kauno regiono vienoje institucijoje.
Kita tema tos pačios mokyklos, sveikatos priežiūros institucijos ir visos kitos. Kaip efektyviau galima organizuoti jų veiklą ir išsidėstymą plote, kuris lygus normaliam miestui su 22 kartus mažiau žmonių. Žinoma, kad viena savivaldybė tikrai pajėgtų susitvarkyti efektyviau, bet kyla problema, kad tada nebegalėsi paskirti vadovo ir „vadovėlių“, patarėjų ir pritarėjų.
Kova kuri įsižiebė Kaune yra kova už resursus, kurie šiuo metu švaistomi neefektyviai. Taip pat tai politikų kova už vertingą Kauno rajono kraštą. Gyventojams ir mokesčių mokėtojams tikrai būtų geriau turėti vieną stiprią Kauno savivaldybę, kuri matydama visą rajoną kompleksiškai spręstų gyventojų problemas. Toks pats klausimas turėtų būti keliamas ir kitose žiedinėse savivaldybėse, bet pavyzdys galėtų būti sukurtas Kaune.
Sunku įsivaizduoti, kad Kauno rajonas ir miestas būtų sujungtas greitai, nes 500 ir 600 valdininkų gan ilgai ir atsakingai mąstytų dėl gyventojų intereso, tačiau Kauno miesto plėtra galėtų būti tvirtas ir greitas sprendimas, kuris vestų link tolimesnių integracinių sprendimų.