Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema.
Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos. Antra – ar ši idėja yra įdomi, vertinga ir reikalauja aptarimo.
Pradėkime nuo pirmosios dalies. Ar galima Seimo nariui, užimančiam vieną ar kitą postą, viešai aptarinėti įvairias aktualias temas? Manau, kad Seimas ir yra vieta, kurioje turi būti išsakomos nuomonės bei argumentai. Tik visapusiškai aptarus diskutuotiną klausimą galima priimti sprendimą. Dėl šios priežasties dalintis idėjomis reikia ne uždrausti, bet, manyčiau, kaip tik skatinti.
Ar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas yra tokio rango asmuo, kuris viena savo mintimi gali apversti valstybės laivą – vargu bau. Tokių pavyzdžių, kai nacionalinių parlamentų nariai ar vykdomosios valdžios atstovai kalba kontraversiškomis temomis, matome įvairiose valstybėse.
Yra ir antroji klausimo dalis. Kodėl reikia kalbėti apie būtent vienos šalies – Švedijos – bankų mažinimą Lietuvoje? Uždavus šį klausimą, kalba pasisuka link finansinio valstybės saugumo, kuris, taip pat kaip ir fizinis, yra labai svarbi mūsų gyvavimo dalis. 2008–2009 m. finansų krizė parodė, kad situacijai tapus sudėtinga švedų bankai išvedinėjo pinigus iš Lietuvos. Taip jie ne parėmė sunkioje padėtyje atsidūrusias įmones, bet stabdė ir visiškai nutraukė jų finansavimą.
Paaiškinimas paprastas – tuo pat metu ir patiems švedams grėsė problemos, jiems taip pat reikėjo pinigų. Todėl, S. Jakeliūno nuomone turėti Lietuvoje tris didžiausius bankus iš vienos šalies ar regiono, kurie tam tikruose sektoriuose turi 80 – 90 proc. rinkos, mums buvo, yra ir bus rizikinga. Ar mes svarstome, ką daryti? O gal nedarykime nieko, palaukime kitos krizės ir pažiūrėkime kas bus?
Kas gi aktyviausiai pasisako prieš diskusiją šiuo klausimu? Tai Lietuvos bankų asociacija bei Investuotojų forumas. Paradoksalu, tačiau abiejų asociacijų nariai ir yra visi mūsų šalies didieji bankai. Susidaro situacija, kai aktyviausi šios idėjos kritikai tiesiog gina savo asociacijos narių oligopolinę padėtį. Ar mes pajėgūs atskirti interesus tų, kurie kalba apie savo verslo interesą, ir tų, kurie kalba apie Lietuvos finansinį saugumą?
Rūtenis Paukštė yra Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas
