Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.
Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį gyventojų nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o galvojančių, kad kainos mažės, padidėjo nuo 8 iki 10 procentų. Tokie nedideli pokyčiai patenka į rezultatų paklaidos ribas ir nerodo didesnių gyventojų nuomonės pokyčių. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi gyventojų, galvojančių, kad būstas Lietuvoje pigs, dalis. Būsto brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.
Suprantama, kad gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje. Būsto kainos pernai augo visoje Lietuvoje, nors ir nevienodai. Vilniuje kainų augimas buvo nuosaikesnis. Didelė naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų augimą ir neleidžia pernelyg joms įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus. Statistikos departamento skelbti trečio ketvirčio duomenys (ketvirto ketvirčio duomenys bus paskelbti kovą) rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento. Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo kur kas sparčiau – 9,1 procento. Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., o kur kas greičiau kainos pirmyn judėjo mažesniuose miestuose. Be to, individualių namų kainos augo sparčiau negu butų.
Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai augusios realiosios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją), dėl kurių didėjo gyventojų ne tik noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių, o augimą labiausiai lėmė didėjęs sandorių skaičius Vilniuje. Beje, sostinėje praėjusiais metais padidėjo prestižinio būsto pasiūla, kuri paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų šios klasės būsto pardavimo šuolį. Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį paaugo, liko istoriškai labai maža ir turėjo tik labai nedidelę stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis didėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ir nepajudinti bazinės palūkanų normos, todėl, jeigu taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiemet liktų neigiama.
Šiemet gyventojų lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių daugiausiai priklausys net ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių – būtent nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią darys įtaką Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų pokyčius. Kol kas panašu, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais. Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai. Gyventojų lūkesčiai pirmą pusmetį turbūt dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie pradės prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę. Vidutinė būsto kaina šiemet augs lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali vidutinės kainos pokyčių statistika šiemet pagerės ir dėl to, kad Registrų centre bus įregistruoti praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje. Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą pernai gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 928 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas
