būsto kainos

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2,9 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, iš kurių ES statistikos agentūrą pasiekė tokie duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas šešiose, o augimas – dvidešimtyje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (8,3 proc.), Suomijoje (4,8 proc.), Prancūzijoje (4,6 proc.

Kol gyventojai būstui taupo metų metus ir laukia geresnių kainų, politikai renkasi prabangius namus, kuriems išleidžia ne vieną milijoną eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai aptarė ir suskaičiavo, kiek kainuoja politikų būstai. NT turto brokeriai Ignas Zabarauskas, Paulius Banevičius ir Patricija Bubulaitė tinklalaidėje „NT be grimo“, remdamiesi viešai prieinama informacija apžvelgė, politikų būstus ir suskaičiavo, kokia yra jų vertė.

Nors besitęsianti pragyvenimo išlaidų krizė, taip pat sparčiai auganti infliacija ir didesnės palūkanų normos šiek tiek veikė kaip defliatoriai, Lietuvoje per praėjusius metus butų kainos už kvadratinį metrą vis tiek mušė rekordus. Remiantis „Deluxe Holiday Homes“ atliktu tyrimu, kuriame naudojami Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) ir „Numbeo“ duomenys, Lietuva yra net antroje vietoje pagal staigiausią butų kainų kilimą 2023–2024 m. laikotarpiu.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainos Mokošicoje, Kroatijos sostinės Dubrovniko priemiestyje, yra prieinamesnės nei vaizdingame miesto senamiestyje, visgi jos vis dar nepasiekiamos daugumai jo amžiaus vietinių gyventojų. Atsidavę tėvai, nenorintys palikti savo vaikų likimo valiai, sugalvojo praktišką sprendimą: ant esamų namų statyti papildomus aukštus, kuriuose galėtų gyventi jų vaikai ir anūkai.

„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai kroatai palieka tėvų namus būdami vyresni nei 33 metų – tai aukščiausias rodiklis. Vyrus ši situacija palietė kiek ryškiau – jų rodiklis vos šiek tiek mažiau nei 35 metai. Vienas kroatas portalui „Business Insider“ kalbėjo apie tai, kad suaugusieji, gyvenantys su tėvais, jaučiasi įstrigę ir infantilūs: 35 metų moters giminaičiai nuolat skaito jos paštą, o suaugusio vyro močiutė seka jo pasimatymus. JAV iki tokio amžiaus beveik visi išsikrausto iš tėvų namų.

Nauji duomenys rodo, kur Europoje būstas yra brangiausias ir kur žmonės pasirengę jam išleisti daugiau. Remiantis „Resolution Foundation“ duomenimis, daugiausiai būstui išleidžia Suomijos gyventojai, po jų seka britai. Britų analitinis centras nustatė, kad Suomijos gyventojai būstui išleidžia 24 proc. visų savo išlaidų – gerokai daugiau nei ES vidurkis (15 proc.

Daugeliui veržiantis diržus dėl pragyvenimo išlaidų, vienas vyras apskaičiavo, ar jam būtų palankiau iškeisti butą Sietle (JAV), socialinį gyvenimą ir dabartines išlaidas į nuolatinį būstą kurorte, kuriame „viskas įskaičiuota“. Vašingtono mieste gyvenantis turinio kūrėjas Benas Keenanas vasarį internete pasidalijo savo mintimis šiuo klausimu, sukeldamas diskusijas ir daug juoko. Įraše kūrėjas atskleidė, kad jo asmeninės mėnesio išlaidos siekia apie 4 tūkst.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota, kad Jungtinėje Karalystėje su tėvais gyvena apie 620 tūkst. suaugusių jaunuolių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius jaunų suaugusiųjų, gyvenančių tėvų namuose, dalis išaugo 87 proc. Dabar daugiau nei pusė 18–24 metų amžiaus amerikiečių gyvena su tėvais. Neseniai „RentCafe“ atliktoje apklausoje 41 proc.

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos – 5,8 proc., nors didesnė to dalis – 4,1 proc. – nulemta nuomos pajamų augimo.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, nors pripažįsta, jog neapibrėžtumo 2024-2025 metais bus labai daug.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.  „Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Tuo metu kai valdantieji bando papildomai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, Lietuva pagal būsto brangimą jau tapo viena iš Europos lyderių. Naujos statybos butų kainos Vilniuje pastaruosius trejus metus kilo per 60 proc.  Kur mus veda šis rekordinio butų brangimo ir naujų NT mokesčių derinys laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistė Eglė Stonkutė. Lietuva yra rekordininkė pagal būsto kainų augimą Europoje.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 13,1 procento. Labiau jis brango tik Kroatijoje (14 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 6 proc., Estijoje – 9,2 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu – būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,8 procento.

Suomijoje būsto kainų nuosmukis gegužę tęsėsi, ir ypač ryškus jis tapo sostinėje bei jos apylinkėse, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, būstas šalyje atpigo vidutiniškai 7,4 proc., o vien tik šešiuose  didžiausiuose miestuose – 8,6 proc., kitur šalyje – 5 procentais. Būstas sostinės regiono antrinėje rinkoje per metus nuvertėjo 9,5 procento.

Būsto kainos Lietuvoje tokios didelės, kad nekilnojamojo turto kainų augimas per pastaruosius kelerius metus du kartus pralenkė Europos vidurkį. O būsto įperkamumas Lietuvoje šiuo metu yra vienas prasčiausių Europoje Sąjungoje – tokią analizę skelbia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pasak Aplinkos ministerijos, būstą įpirkti sudėtinga ne tik dėl rekordinės infliacijos, bet ir augančios bazinės palūkanų normos.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad būstų prie jūros lietuviai nebeskuba pirkti. Pajūrio NT rinka esą stagnuoja. Tačiau pirkėjų atsiranda, o dažniausiai jie ieško brangių išskirtinių namų ir butų už kuriuos negaili ir kelių milijonų eurų. NT agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė sakė, kad pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu jaučiama rinkos stagnacija. „Pirkėjai ieško būstų normaliomis, o ne išpūstomis kainomis.

Išaugusi infliacija skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip investuoti pinigus, kad jie nenuvertėtų. Daugelis lietuvių investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Dažniausiai gyventojai būsto investicijai dairosi Vilniuje. Tačiau specialistai skaičiuoja, kad mažesniuose miestuose investicinė grąža yra dvigubai didesnė. Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ trumpalaikės nuomos administratorius ir NT investuotojas Tomas Grižas sakė, kad nėra blogo ar gero laiko investuoti į NT.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Nekilnojamo turto (NT) kainos ir būsto paskolų įmokos auga. NT specialistai pastebi, kad gyventojų įsigyjamų butų plotas mažėja, nes gyventojai paprasčiausiai nebeįperka didesnių būstų. Tačiau už vieno kambario butą Vilniuje gali tekti pakloti ir daugiau nei 200 tūkst. eurų. Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos padidėjo 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Naujos statybos būstai pabrango 5,9 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 6,1 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,4 proc. Ankstesnės statybos būstai kaip ir vienbučiai, dvibučiai namai bei butai daugiabučiuose namuose, atpigo po 0,1 proc.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Šiuo metu Lietuvoje būsto pirkimo sandoriai rekordinėse žemumose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai vardija įvairias to priežastis. Anot jų, padidėjus paskolų palūkanoms, iš NT rinkos pasitraukė spekuliaciniai pirkėjai. Jiems šiuo metu nėra palankus metas pirkti būstą, nes kainos didelės, o nuoma pinga.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Du žmonės žuvo avarijoje Kretingos rajone. Galimai dėl viršyto saugaus greičio 31-erių vairuotojas nesuvaldė lengvojo automobilio ir rėžėsi į pakelės gluosnį. Jis ir 34-erių keleivis žuvo iš karto. Tuo metu jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pastaruoju metu būsto pardavėjų lūkesčiai Lietuvoje mažėja, todėl būsto kainos po truputį krenta. Tačiau po kelių mėnesių esą jau galime matyti ir reikšminga kainų mažėjimą. Sprendžiant iš parduodamų NT skelbimų, šiuo metų pigiausiai būstą Lietuvos didmiestyje galima įsigyti už beveik 25 tūkst. eurų, o brangiausiam įsigyti neužteks ir 1 mln. eurų. Nemaža dalis naujo būsto perkama imant paskolas.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Autentiško Sakartvelo liko mažai, sako Tbilisyje gyvenanti lietuvė. Čia vis dažniau skamba rusiška muzika, vietomis ant nuomojamų namų plevena Rusijos vėliavos. Kaukazo ekspertė Regina Jegorova-Askerova pasakoja, ką išgyvena Sakartvelas, kurio pasienį užgulė nuo mobilizacijos bėgantys rusai. Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais į Sakartvelą suplūdo per trečdalį milijono rusų. Dėl Rusijos piliečių atnešamų „greitų pinigų“ šalyje būstas brango dešimteriopai, kilo maisto, paslaugų kainos.

Estijos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį buvo 27,4 proc. aukščiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Būsto kainų indeksas išreiškia namų ūkių būsto – butų ir individulių namų – pirkimo-pardavimo vidutinių kainų už kvadratinį metrą sudarytuose sandoriuose pokyčius. Butų kainos per metus išaugo vidutiniškai 27,3 proc., individualių namų – 27,8 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) bendras būsto kainų indeksas pakilo 8 proc.

Būstas Latvijoje, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pabrango 16,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Kainos pirminėje būsto rinkoje pakilo 13,8 proc., antrinėje – 17,3 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) būsto kainos padidėjo 5,5 procento. Naujas būstas brango 10,3 proc., naudotas – 4,4 procento.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Būsto pirkėjams augančios kainos nė motais. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį pirkėjų skaičius auga. Tačiau ekonomistas įspėja apie palūkanų normų didinimą, juolab, kad kaimyninės šalys palūkanas jau pakėlė.  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar Čekijos ir Lenkijos centriniai bankai dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas ir dabar jos siekia atitinkamai 5,75 proc. ir 5,25 proc.

Nepaisant karo sukelto neapibrėžtumo ir nerimo, Lietuvos gyventojai ir toliau perka būstus. Tiesa, specialistai skaičiuoja, kad dabar pirmenybė teikiama senesnės statybos būstams. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad jų nauji pardavimai sumažėjo kelis kartus. Anot specialistų, žmonės nenori laukti, kol būstas bus pastatytas, be to, senos statybos būstai pigesni, tad juos žmonės ir perka.